Joniškėlio apylinkių gyventojų kalbinis elgesys ir kalbinės nuostatos

LTStraipsnyje ekolingvistinių tyrimų kontekste siekiama pažvelgti į Lietuvos ekolingvistinę struktūrą, į dabartiniu metu šalyje vartojamas kalbas ir tarmes, prognozuoti jų lingvistinę perspektyvą. Siekiama atsakyti, kokia yra reali dabartinė Lietuvos ekolingvistinė situacija, ar ji vienoda visuose regionuose, kokios yra kalbinių kodų vartosenos tendencijos ir ateities perspektyvos. Straipsnio pagrindą sudaro Joniškėlio gyventojų kalbinio elgesio ir kalbinių nuostatų tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokias kalbų atmainas vartoja Joniškėlio gyventojai, kaip vertina savo gimtąją ir kitas tarmes, ką mano apie bendrinę kalbą (jos prestižą) ir užsienio kalbas (vartojimą bei mokymąsi). Remiantis tyrimo rezultatais teigtina, kad prielaida, jog kalbinis elgesys ir nuostatos susiję su respondentų amžiumi ir išsilavinimu, bet nelabai priklauso nuo respondentų lyties – pasitvirtino. Tarmės vertinimas nepriklauso nuo tarmės mokėjimo: nors dauguma moka ir vartoja tarmę, bet jos vertinimas nėra labai palankus. Joniškėlio tarmė pasižymi uždaru prestižu: dauguma gyventojų tarmę vartoja, ja kalbėti yra patogu, tačiau oficialioje aplinkoje respondentai stengiasi tarinės nevartoti, nes ji laikoma neprestižišku kalbiniu kodu. Bendrinė kalba pasižymi atviru prestižu: nors ir nevartojama taip plačiai, bet laikoma prestižine. Pasitvirtino prielaida, kad dauguma žmonių palankiai vertina užsienio kalbų mokėjimą ar mokymąsi; jaunimas yra aktyvesnis ir moka ar bent jau mokosi daugiau užsienio kalbų.

ENThe article aims to look at ecolinguistic structure, languages and dialects currently used in the country in the context of ecolinguistic researches, to forecast their linguistic future. Attempts are made to determine the actual present ecolinguistic situation in Lithuania, if it is the same in all the regions, which trends in use of language codes and their future perspectives are. The nucleus of the article lies in the research of Joniškėlis residents' linguistic behaviour and linguistic attitudes, which is aimed at determining which linguistic varieties are used by Joniškėlis residents, how they value their native and other dialects, what they think about standard language (its prestige) and foreign languages (use and study). Based on the research outcomes it should be stated that a presumption that linguistic behaviour and attitudes are related with respondents' age and educational background, but hardly with respondents' gender proved itself right. Dialect assessment does not depend on command of the dialect: though majority know and use the dialect, but it is not very highly estimated. The distinctive feature of Joniškėlis dialect is closed prestige: majority of residents use the dialect, find speaking it convenient, but in formal surroudings respondents try to avoid using the dialect, because it is considered as non-prestigious linguistic code. Standard language has open prestige: though it is not that widely used but it is considered prestigious. Presumption that majority of people welcome command and study of foreign languages was correct; young people are more active and know or at least are learning more foreign languages.