Vienaveiksmiai sapnai

LTStraipsnis yra Juliaus Kelero knygos „58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės“ (2009) recenzija. Kelero pjesės yra nuo pradžios iki galo užbaigti tekstai su numatytomis pauzėmis, gestais, iš anksto apgalvota scenografija. Režisieriui palikta nedaug improvizacinės laisvės. Tai pirmiausia tekstinės dramos (dviem atvejais – monodramos, trečiuoju – dviejų veikėjų ginčas). Jei šias dramas imsis įgyvendinti psichologiškai stiprūs, charakteringi aktoriai, rezultatas gali pranokti lūkesčius. Dramose apsiribojama daugiausia dviem veikėjais, iš kurių antrasis arba negirdimas, arba nedalyvauja komunikacijoje. Draminis konfliktas kyla tarp metafizinei visuomenės santvarkai, iš viršaus nuleistiems įstatymams paklūstančių ir prieš visuotinę standartizaciją maištaujančių individų. Šis konfliktas išreiškiamas skirtingais kalbos kodais: idealistų, menininkų, visuomenės autsaiderių kalboje gausu elipsių, nutylėjimų, nevaldomo sąmonės srauto, netikėtų sąsajų, abstrahuotų svarstymų apie šiuolaikinės visuomenės ydas, o pragmatikai, užsitikrinę sau tvirtą reputaciją ir sėkmingai užkopę karjeros laiptais, įsitikinę, kad atstovauja sveiko proto balsui, tėra sėkmingai veikiantys socialinio mechanizmo sraigteliai, bet ne savaranki6kos asmenybės. Egsitencinę prarają Kelero herojai prieina be jokių pašalinių jėgų, fantastinio deus ex machina poveikio – ji tiesiog prieinama besiginčijant su savimi. Tiesmukai išvengiama akistatos su kitais žmonėmis, vertinančio žvilgsnio iš šalies. Tai yra silpnoji Kelero dramaturgijos pusė.

ENThe article is a review of "58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės" [58 dreams and other one-act dramas] (2009) by Julius Keleras. Dramas by Keleras are complete texts from the beginning to the end with planned pauses, gestures, premeditated stage design. Not much freedom for improvisation is left for a stage director. They are text plays, first of all (in two cases they are monodramas, in the third case if is a dispute between two characters). If psychologically strong, characteristic actors undertake to realise these dramas, then the outcome may surpass the expectations. The number of characters in the dramas is usually limited down to two, the second of whom is either inaudible or is not involved in communication. Drama conflict arises between individuals abiding metaphysical social system, top-to-down legislation and those who rebel against universal standardisation. This conflict is expressed through different language codes: language of idealists, artists, social outsiders is rich in ellipses, reticence, uncontrolled stream of consciousness, unexpected associations, abstracted reflections about contemporary society's defects, while pragmatists, having secured solid reputation and successful career development for themselves, confident that they represent the voice of common sense, are nothing more than successfully operating screws of social mechanism, rather than independent personalities. Characters of Keleras approach existential abyss without any help from alien forces, fantastic effect of deus ex machina - they reach it by simply arguing with themselves. Confrontation with other individuals, judging glance from the side are forthright avoided. It is a weak side of Keleras' dramas.