Svetimi kambariai

LTStraipsnis yra Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos „Kambarys jazmino krūme“ (Vilnius: Alma litera, 2009) recenzija. Lauros Sintijos Černiauskaitės kūrybai pastaruoju metu yra prikišamas erotinių scenų „vulgarumas“ ar „pasakotojos egzaltacijos“. Tačiau rašymas šios kūrėjos atveju niekada nevirsta kitiems matoma asmenine terapija: žmogus nėra vien impulsų ir reakcijų kamuolys, jis aiškiai atskiria save nuo savo veikėjų ir net pasakotojų, jeigu jaučia tapatybės ribas. Naujojoje L. S. Černiauskaitės knygoje esantys apsakymas „Kambarys jazmino krūme“ ir apysaka „Prieblandos seserys“ išryškina kelis skirtingus moterų tipus: kiekviename charakteryje kuriamas problemiškas ryšys su motina. Apsakyme iškart į akis krinta liguistas mamytės prieraišumas prie esminės kūrinio figūros – Tilės. Motina nuolat trina tapatybės ribas, gviešiasi į dukterį tarsi į kūno ir asmenybės dalį. Apysakoje suaugusių moterų ryšiai su motinomis kardinaliai skiriasi. Viena iš jų – Sniegutė – buvo šaltos motinos netiesiogiai atstumta, kita – Filomena – pati atstūmė nekenčiamą savo perspektyvos atspindį. Psichologines būsenas L. S. Černiauskaitė aprašo labai tiksliai, įtikinamai, su didžiule empatija. Tiesa, pasakojimo meistriškumas ne visada atsveria turinio „tirščius“ – lyg skaitytojas, užuot neskubriai mėgavęsis tekstu, būtų impulsyviai genamas puslapiais. Knyga skaitoma lengvai, ji įtraukia, tačiau neišvengia grėsmės nuslysti į paviršutiniškumą, turi populiariosios literatūros bruožų.

ENThe article is a review of the book by Laura Sintija Černiauskaitė “Kambarys jazmino krūme” [A Room in a Jasmine Bush] (Vilnius: Alma litera, 2009). Laura Sintija Černiauskaitė has recently been reproached for “vulgarity” of erotic scenes or “exaltation of the female narrator” in her writings. In the case of this creator, however, writing never turns into personal therapy visible to others: a human being is not a ball of impulses and reactions alone; he clearly separates himself from his characters and even narrators, if he feels limits of identity. In Černiauskaitė’s latest book, a story “Kambarys jazmino krūme” and a novella “Prieblandos seserys” [Twilight Sisters] highlight several different types of woman: in each character, a problematic relationship with mother is created. The story spotlights mummy’s sick attachment to the work’s principal character, Tilė. Her mother constantly erases limits of identity and hankers after her daughter as if she is a part of her body and personality. In the novella, relationships between adult women and their mothers differ radically. One of them, Sniegutė, is indirectly rejected by her cold mother, while the other, Filomena, rejects herself a hated reflection of her prospect. L. S. Černiauskaitė describes psychological states accurately, convincingly and with great empathy. However, mastery of the narrative does not always offset “dregs” of the content – instead of slowly enjoying the text, the reader is impulsively rushed through the pages. The book is read easily and draws you in, yet does not avoid the threat of becoming superficial. It has features of popular literature.