Resilience practices by small businesses of vulnerable ecosystems: entrepreneuring during a disaster

LTŠi disertacija nagrinėja smulkiojo verslo atsparumo praktikų (angl. k. small business resilience), kurios vystosi pažeidžiamose verslavimo ekosistemose (angl. k. entrepreneuring ecosystems), tokiose kaip šiai disertacijai empiriškai tirtas Čilės La Araukanijos regionas, COVID-19 pandemijos metu, problematiką. Sukurtas konceptualus teorinis modelis, padedantis geriau suprasti smulkiojo verslo atsparumo praktikų raidą pažeidžiamose verslumo ekosistemose nelaimės metu. Smulkiojo verslo atsparumo praktikų tipologija, indukciniu būdu gauta iš duomenų (52 interviu bei 109 dokumentų), atskleidžia, kaip mažosios įmonės kuria atsparumo praktikas savo pažeidžiamose verslumo ekosistemose antropinių nelaimių metu. Tyrime kvestionuojamos dvi iki šiol paplitusios teorinės prielaidos, susijusios su verslo atsparumu: pirma, kad verslo atsparumo procesai vyksta arba verslo, arba ekosistemos lygmeniu, todėl turėtų būti analizuojami atskirai; antra, kad atsparumas yra tam tikros būsenos, kurias jungia procesai. Atitinkamai, pasitelkus naują konceptualųjį-teorinį modelį, šioje disertacijoje parodoma, kad pažeidžiamose besivystančių ekonomikų verslavimo ekosistemose verslo atsparumo praktikos, užfiksuotos COVID-19 pandemijos sąlygomis, priklauso nuo materialių, santykių bei procesinių aspektų, nagrinėtų iš „verslavimas kaip praktika“ (angl. k. entrepreneuring as practice) perspektyvos. Minėta smulkiojo verslo veiksmų tipologija atsirado taikant abdukcinį mąstymą analizuojant intencinius ir (arba) spontaniškus veiksmus. Galiausiai konceptualus-teorinis smulkiojo verslo atsparumo praktikų vystymosi modelis parodo, kad verslumą nelaimės metu galima vertinti per „veiksmų bei minčių“ sroves, srautus ir sūkurius. Kalnų upės tėkmės metafora skirta padėti mažosioms įmonėms įsivaizduoti nelaimės fazes ir kurti savo smulkiojo verslo atsparumo vadybos praktikas.Tyrimo rezultatai išplečia smulkiojo verslo atsparumo nelaimėms ir verslavimo kaip praktikos teorijas, suteikdami daugiau niuansų mūsų supratimui apie verslavimo praktikų (angl. k. entrepreneuring practices) pogrupį – atsparumo praktikas – kaip veiksmus bei mintis keičiančius vienas kitą vykstančių greito trikdžių srauto, susipynusių su greitu praktikų srautu, metu. Ši antropinių nelaimių dinamika paveikia santykinius, materialinius ir procesinius smulkiojo verslo praktikų verslavimo ekosistemoje aspektus. Reikšminiai žodžiai: mažųjų įmonių verslumas, mažųjų įmonių atsparumo praktika, pažeidžiamumas, trikdžiai, nelaimė.

ENThis doctoral dissertation examines how small businesses in vulnerable entrepreneurial ecosystems develop resilience practices in a disaster setting. It focuses on the case of La Araucanía, Chile, during the COVID-19 pandemic, a region characterized by high socioeconomic vulnerability and frequent shocks produced by natural and anthropic disasters. The study aims to understand how small businesses in such ecosystems navigate and adapt to the challenges posed by disasters. The research employs the Theory of Practice paradigm and Constructionist Grounded Theory Methodology, utilizing qualitative analysis of primary data collected through in-depth interviews with 52 small business owner-managers and archival documents on governmental pandemic measures. The research also highlights the unique challenges faced by small businesses in vulnerable entrepreneuring ecosystems. The findings reveal a typology of resilience practices, categorized into three themes: (i) Treading Water in Vortexes: This theme encompasses practices related to organizing and adapting to the immediate challenges of the disaster, such as changing business hours, implementing safety measures, and seeking information. (ii) Paddling through Gushes: This theme focuses on strategic practices aimed at adapting to the changing business landscape, such as developing new products or services, changing distribution channels, and seeking financial support. (iii) Positioning to Navigate: This theme highlights practices related to building and leveraging relationships with stakeholders, such as government authorities, business associations, and professional service providers. The study's findings contribute to the understanding of small business resilience practices in a dynamic and context-dependent setting of a vulnerable entrepreneuring ecosystem enduring an anthropic disaster.It emphasizes the importance of both spontaneous and intentional actions under the three key dimensions of entrepreneurial practices: (i) material dimension which focuses on the tangible resources, tools, and technologies that small businesses utilize in their practices; (ii) relational dimension that emphasizes the social interactions and relationships that small businesses engage in as part of their practices; and (iii) processual dimension which highlights the dynamic and evolving nature of entrepreneurial small business practices, including resilience practices. The insights generated by this study have implications for both small business decision-makers and ecosystem policymakers, offering guidance on how to foster small business resilience in the face of adversity. Keywords: entrepreneuring by small businesses, small business resilience practices, vulnerability, disturbance, disaster.