Simbolio apibrėžimo beieškant

LTStraipsnyje bandoma ieškoti simbolio apibrėžimo. Autoriaus manymu, apibrėžti simbolį – tai nustatyti jo raiškos ir turinio plotmės santykį. Straipsnio teorinis atspirties taškas – F. de Saussure'o ir L. Hjelmslevaso, M. Gimbutienės, A.Greimo, Z.Freudo darbai. Teigiama, kad simbolis gimsta intencionalioje simbolinėje veikloje iš numanomo sakymo, bet drauge jis yra ir semiotinio atjungimo – perėjimo nuo sakymo prie pasakymo rezultatas. Simbolio raiškos ir simbolio turinio santykis yra raiškos ir turinio formų santykis. Darbe teigiama, kad visos teorijos, bandančios apibrėžti simbolį, išskiria du lygmenis – manifestuotą išraišką ir imanentinį turinį. Simbolis, kaip tam tikras pasakymas, vienaip ar kitaip atskiriamas nuo sakytinės simbolinimo veiklos. Vieni tyrinėtojai simbolio turinį aptaria ieškodami jo sąryšio su nekalbiniais referentais arba priskirdami figūrinei raiškai tam tikras turinio substancijas. Teorijos, įžvelgiančios simbolyje raiškos ir turinio vienareikšmį atitikimą, autoriaus nuomone, neskiria simbolio nuo alegorijos. Kiti tyrinėtojai simbolio vienovę grindžia raiškos ir turinio formų atitikmenimis, kurie priklauso nuo simbolinės kalbos vartosenos. Simbolio semantika aprašoma kaip reikšmės struktura, saistoma paradigminių ir sintagminių santykių. Autorius konstatuoja, kad simbolis, kreipdamasis į adresatą, siūlo perprasti ir išversti jo mįslingą kalbą. Jo, kaip ir sapno, neįmanoma atpasakoti. Tai trapus ir daugiareikšmis informacijos saugojimo būdas.

ENThe article attempts to search for the definition of the symbol. In the author’s view, to define the symbol is to determine the relation between its expression and content plane. A theoretical point of departure of the article is works by F. de Saussure and L. Hjelmslev, M. Gimbutienė, A. Greimas and S. Freud. The article states that a symbol is born in an intentional symbolic activity from a tacit saying, but at the same time it is the result of semiotic detachment – transition from saying to expression. The relation between the expression of a symbol and the content of a symbol is the relation between expression and content forms. The work points out that all theories attempting to define the symbol single out two levels – manifest expression and immanent content. The symbol as a certain expression is separated in one way or another from oral symbolisation activities. Some researchers discuss the content of a symbol by searching for its connection with nonlinguistic references or by attributing certain content substances to figurative expression. In the author’s opinion, theories seeing univocal correspondence of expression and content in a symbol do not distinguish between a symbol and an allegory. Other researchers base the unity of a symbol on equivalents of expression and content forms which depend on the usage of symbolic language. Semantics of a symbol is described as the structure of meaning with paradigmatic and syntagmatic relations. The author states that a symbol applying to an addressee offers to grasp and translate its mysterious language. It, like a dream, is impossible to narrate. This is a fragile and polysemous means of information storage.