Simbolizavimas. Loginiai ir socialiniai simbolio tyrimų aspektai

LTRemdamasi Ch. S. Peirce‘o, N. Gooditumo, U. Eco, A. J. Greimo darbais ir lietuvių kompozitoriaus B. Kutavičiaus kūrinių analize, autorė bando apibrėžti simbolizavimo , t. y. reiškimo simboliais bei simbolio dalyvavimo semiozės procese ir komunikacijoje, klausimus. Apibrėždama simbolį, autorė teigia, kad simbolis yra sutartinis ženklas, kultūros objektas, grindžiamas socialine elgsena, papročiais, visuomeniniais susitarimais bei įpročiais. Teigiama, kad sutartinį simbolių žymėjimą, vadinamąją simbolizaciją, galima traktuoti kaip netiesioginę raišką, t. y. tam tikrą tiesos sakymo atitraukimą. Išskiriami įvairūs tiesos sakymo atitraukimo būdai, pažymint, kad simbolinė raiška – tik vienas jų, šalia alegorinės raiškos, metaforinės raiškos, metonimijos. Pažymima, kad naratyvinio diskurso tiesos atitraukimo raiškos formos, tokios kaip metafora ir metonimija, yra palankios begalinėms interpretacijoms susidaryti. Teigiama, kad antikinių arba baltiškų simbolių atveju, kai adresantą, pranešimą ir jo kodą gaubia paslaptis ar skiria ilgas laiko tarpas, patys bandome kurti šio reiškinio interpretacijas. O simbolinės raiškos atveju dėl kultūros archetipų poveikio interpretantų yra mažiau, nes metaforinė raiška yra interpretacinė, o simbolinė raiška - sutartinė. Reziumuojama, kad apie simbolius galima kalbėti dviem aspektais: tyrinėti socialines ženklo funkcijas arba gilintis į logines to paties simbolio funkcijas. Autorės manymu, tai rodo, kad simbolių ir simbolizavimo aiškinimas priklauso nuo pasirenkamos simbolizavimo tyrimų ir traktuotės krypties.

ENWith regard to Ch. S. Peirce, N. Gooditum, U. Eco, A. J. Greim's works and an analysis of the works of B. Kutavičius, a Lithuanian composer, the author tries to determine the issues of symbolising, i.e. expression in symbols and the participation of symbols in a semiosis process and communication. When determining a symbol, the author states that a symbol is a conventional sign and a cultural object which is based on social behaviour, customs, public agreements and habits. It is stated that an agreed marking of symbols, the so-called symbolisation, may be treated as an indirect expression, i.e.: a certain remoteness of saying the truth. Various ways to remote the saying of truth are distinguished. It is emphasized that symbolic expression is only one of them, next to allegory, metaphor and metonymy. It is noted that expression forms, such as a metaphor and metonymy, of the narrative discourse in order to remote the saying of truth are favourable for the creation of endless interpretations. It is stated that we try to make interpretations of a phenomenon by ourselves in case of antique or Baltic symbols where the addressee, message and its code are surrounded by a secret or a long period of time. In case of symbolic expression, there are fewer interpreters because of the influence of cultural archetypes; metaphoric expression is interpretive and symbolic expression is conventional. To sum up, the symbols may be discussed in two aspects: social functions of the sign and logical functions of the same sign may be analysed. According to the author, it reveals that the explanation of symbols and symbolising depends on chosen researches on symbolisation and their treatments.