Орнамент на погребальных украшениях населения междуречья pp. Нагаты и Деймы V—IX вв.: опыт статистической обработки

LTVieni iš svarbiausių prūsų ir galindų, ankstyvaisiais viduramžiais gyvenusių Semboje, Notangoje, Varmijoje, Pagudėje bei Galindoje, kultūros tyrimo šaltinių yra papuošalai, rasti kapinynuose. Remtasi papuošalų dekoro duomenų baze, tiksliau, duomenų bazių sistema. Duomenų bazėje užfiksuoti 1382 daiktai iš 93 kapinynų. Duomenų bazių sistema buvo realizuojama kompiuterine programa DBASE. Tai įgalino ištirti pagrindines dekoro sistemos sudedamąsias dalis: tam tikrą vaizdinių elementų rinkinį, jų transformacijos ir simetrijos formas bei būdus, kompozicijos principus. Nagrinėjamuose papuošaluose pasitaiko tiek dvimačių (plokštuminių), tiek trimačių (iškiliųjų) dekoro elementų. Dvimačių elementų grupę iš esmės sudaro geometrinės figūros, komponuojamos transliacijos būdais. Taip pat yra ir augalinio ornamento detalių, bet jos labai įvairios: kiekviena pasikartoja ne daugiau kaip dešimt kartų. Zoomorfinių elementų aptinkama tik tam tikro laikotarpio papuošaluose; pritapdami prie sistemos, jie įgyja geometrines formas. Dažniausi geometriniai elementai - tiesi linija, apskritimas, trikampis, taškas, rombas, įkypas kryžius. Išskirti svarbiausi transliavimo būdai: juostos (žingsninė transliacija), apskritimai (žingsninė transliacija su sukamąja simetrija), „laukai“ (transliacija su keliomis ašimis). Kai kurie elementai (įkypas kryžius, rombas su tašku, apskritimas su tašku viduryje) dažniausiai netransliuojami, o įtaisomi kompozicijos centre. Klasterių analize buvo išskirti regionui būdingi ornamentinių kompozicijų tipai. Įdomu tai, kad visų tipų, išskyrus vieną, dekoruojami ornamentuojamos erdvės kraštai. Jos vidurinė dalis ornamentuojama retai.Remiantis ornamento tyrimais galima apibrėžti kai kuriuos bendrus nagrinėjamosios teritorijos ir nagrinėjamojo laikotarpio dekoravimo bruožus bei ypatybes: 1. Nagrinėjamajai dekoro sistemai būdingas geometrinis raštas su tipiškais detalių ir kompozicijų kūrimo būdais. Tai taikytina tiek dvimatėms, tiek trimatėms kompozicijoms, taip pat augalinių ornamentų transliacijai. Realistinių zoomorfinio bei augalinio ornamentų keitimas jų geometriniais analogais perša prielaidą, jog geometriniai elementai turėjo simbolinę prasmę. 2. Būdingas puošiamosios erdvės bruožas yra „centro ir pakraščių“ opozicija. Gali būti, kad tai susiję su pagoniškajai prūsų pasaulėžiūrai būdingu binariškumu. 3. Elementų charakteristikos, gautos matematiniais ir statistiniais metodais, tiriant juos realizuotus ant kitų daiktų, atskleidžia šių simbolių semantinę prasmę. Pavyzdžiui, svarbiausias yra įkypas kryžius; jis pasitaiko ir ant kulto akmenų. Taigi atrodo, jog jis priskirtinas reikšmingiausiems pagoniškiesiems prūsų simboliams, galbūt susijusiems su „aukštesniojo pasaulio“ svarbiausiais personažais ar objektais. Tikėtina, jog šiek tiek žemesnę vietą skalėje „sakralusprofaniškas“ užima apskritimas su tašku viduryje, taip pat rombas su tašku viduryje, nes abi figūros pagrindinėje papuošalo dalyje retesnės ir neturi analogų kultinių daiktų puošyboje. Priešingai, trikampiais dažniausiai ornamentuojami erdvės kraštai. Šis elementas pasitaiko ant kultinių akmenų, bet taip pat vaizdo pakraštyje, drauge su kitais ženklais. Todėl jį būtų galima priskirti prie „apsauginių“, „ribinių“ ženklų. 4. Pagrindiniai elementai ir kompozicinės schemos yra bendros visai teritorijai, nors kartais pasitaiko ir vietinių variantų.