Dvaro kaip gimtosios vietos atkūrimas : Dominyko Pliaterio atvejis

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėDvaro kaip gimtosios vietos atkūrimas : Dominyko Pliaterio atvejis
Kita antraštėReconstructing an estate as one's birthplace : case study of Dominykas Pliateris
AutoriaiČepaitienė, Auksuolė
ŠaltinisDvaras modernėjančioje Lietuvoje : XIX a. antra pusė - XX a. pirma pusė / sudarytojai Giedrė Jankevičiūtė, Dangiras Mačiulis Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. P. 129-141.
Reikšminiai žodžiai
LTDominykas Pliateris; Dvarai; Kultūros paveldas; Kultūra; Elitas; Socialinis kontekstas; Šeima
Santrauka / Anotacija

LTDvarai ir dvarų kultūra Lietuvoje šiandien suvokiama kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas, reikšmingas politinei, ekonominei ir kultūros istorijai. Tačiau tiek muziejiniu paminklu tapęs ir pagal instituciškai suplanuotas kultūrines programas restauruotas, tiek ir apgriuvęs dvaras kadaise buvo kažkieno gimtieji namai. Tai vieta, su kuria yra susiję konkretūs, čia gimę ir gyvenę žmonės, kuriuos iki šiol su ja riša emociniai, socialiniai, istoriniai, kultūriniai, nuosavybės bei paveldimi saitai. Tokiu atveju tų žmonių siekis atkurti dvarą yra ne kultūrinio paveldo išsaugojimas, bet jų gyvenimo tęstinumo ir jų tapatybės atkūrimas. Straipsnyje nagrinėjamas Dominyko Pliaterio ir jo šeimos atvejis, kai grįžęs iš tremties 1992 m., jis bandė įsikurti tėvams ir senelei priklausiusiame Degulių dvare, kuriame gimė ir gyveno iki 1940 m. Šis dvaras jam buvo namai ir istoriškai bei teisiškai paveldėta šeimos vieta; „įvykis“, aprėpiantis daiktus, objektus bei veiklas; ir moralinis vaizdinys, integruojantis visus su juo susijusius žmones. Straipsnyje aptariamas „materialusis“ ir simbolinis žmogaus ryšys su vieta, kurį empiriškai galima atpažinti to žmogaus patirtyje, „savosios žemės“ vaizdinyje, šeimos ir giminės atmintyje, biografijos įvykiuose. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į istoriškai susiklosčiusį prieštaringą santykį tos vietos atžvilgiu tarp individo ir bendruomenės [Iš leidinio]

ENEstates and estate culture in Lithuania is currently perceived as the heritage of the Grand Duchy of Lithuania, which is important for political, economic, and cultural history. Despite the fact that estates are now museums/monuments restored following institutionally planned cultural programs, or have just been left to ruin, at one time they were people's homes. Estates are connected with the people who were born and lived there, and had emotional, social, historic, cultural, possessive and hereditary ties to them. In this case, individuals' intention to restore the estates is perceived not as the preservation of cultural heritage, but the revival of their identity and life continuity. The article examines Dominykas Pliateris and his family case, when he returned from exile in 1992 and tried to settle down in the Deguliai estate, which had been owned by his grandmother and parents, and where he was born and lived until 1940. This estate was his home, as well as the place which he historically and legally had inherited; the place, which comprised things, objects and activities; and the image of all the people connected with it. The article also discusses the "material" and symbolic human connection with the place, which may be empirically identified in the experience of such an individual, in the image of “own land”, in the family memory, and in biographical events. The article focuses on the historically developed contradictory relationship between the individual and the community in respect of the place.

Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2760
Atnaujinta2016-07-29 15:22:56
Metrika Peržiūros: 23