Regionalizmo tendencija literatūros istorijos tyrimuose

LTAugant globalizacijai, plečiantis Europos Sąjungai ir stiprėjant nacionalinių literatūrų metanaratyvų kritikai, vis aktualesne tampa regioninė literatūros istorijų modeliavimo bei tyrimo tendencija. Be jos neapsieina ne tik patys naujausi Europos literatūros identiteto įsivaizdavimai, bet ir tautinės literatūros, praradusios homogenine „tautos dvasios“ aureolę, tyrimai, ir tautinių mažumų, etninių grupių ar tarminių literatūrų gaivinimai. Toks įvairiai profiliuojamos regioninės atminties žadinimas gali būti motyvuotas tik sąmoningu šiuolaikinių literatūros interpretatorių apsisprendimu. Kodėl literatūros istorijose, šalia turėto etnocentrinio tapatybės modelio, vis labiau šiuo laiku įsitvirtina įvairių profilių regioniniai tapatumo modeliai, kvestionuojantys paveldėtą savo vs. svetimo opoziciją? Kuo regioninės atminties kūrimo pastangos gali būti svarbios ir perspektyvios atskirų tautų individams bei jų visuomenėms? Šiems klausimams, pasirėmus konkrečiais naujausių regioninių lietuvių literatūros tyrimų pavyzdžiais, straipsnyje yra ieškoma konkrečių atsakymų.

ENLately, with the rise of globalization, with the development of the European Union and the strengthening of the critique of national literary metanarratives, the regional tendency in the writing literary history becomes more and more topical. Not only the newest identity of common European literature, but also the researches of national literature now devoid of the homogeneous aura of "national spirit" and the analyses of minority literatures, and ethnic or dialectal literature, cannot be managed without conception of regionalism. Such stimulation of multiprofile regional memory can be motivated only by deliberate efforts of the contemporary interpreters. Why do various regional models of identity questioning the opposition of one's own to other and replacing the previous ethnocentric model of identity now get stronger positions in literary history? Could regional recollection development efforts be interesting and important to individuals of separate nations and their societies? The author of this article refers to concrete examples from the newest regional investigations in history of Lithuanian literature and seeks particular answers for these questions.