Ką reiškia Husserlio fenomenologijos aktualizacija šiuolaikinės filosofijos kontekste?

LTRecenzijoje aptariama Daliaus Jonkaus monografija „Patirtis ir refleksija: fenomenologinės filosofijos akiračiai“. Darbe teigiama, jog knygos autorius siekia aktualizuoti Husserlio fenomenologiją. Aktualizavimas čia suprantamas kaip bandymas pratęsti huserlinę fenomenologiją, spręsti naujai keliamas problemas Husserlio pasiūlytomis priemonėmis. Todėl aptariama monografija įsilieja į huserlinės fenomenologijos plėtotę. Paties autoriaus santykis su Husserliu iš esmės yra ne tekstinis, o patirtinis. Husserlis nagrinėjamas kaip toks, kuris kalba apie mūsų patirtį, o patirties analizė ir apmąstymas reikalauja pratęsimo. Skaitytojas sutiks aktualizuotą Husserlį, taigi su Jonkumi galės reaktualizuoti ir pratęsti Husserlio įžvalgas. Jonkaus intencija yra labai artima Algio Mickūno matymui. Stipriausios yra tos monografijos dalys, kuriose nagrinėjamos klasikinės Husserlio temos. Geriausiai išnagrinėtos laiko ir intencionalumo temos. Problemiškiausias dalykas yra Husserlio intencijų perėmimas etikos ir politinės laikysenos klausimais. Kaip rodo turinio struktūra, viena svarbiausių monografijos problemų yra santykis su transcendencija. Šis santykis nagrinėjamas dviem aspektais – kaip intencionalumo riba ir kaip intersubjektyvumo dalykas. Dar viena stipri monografijos dalis – tai kultūros ir pasaulio fenomenologija. Monografiją galima skaityti kaip Husserlio temų analizę, aktualizavimą ir huserlinės fenomenologijos plėtotę. Knygoje sistemiškai apžvelgta ir aktualizuota huserlinė fenomenologija.

ENThe review discusses the monograph of Dalius Jonkus “Patirtis ir Refleksija: Fenomenologinės Filosofijos Akiračiai”. The review states that the author of the book seeks to actualise Edmund Husserl’s phenomenology. Actualisation here is treated as an attempt to follow up the phenomenology of Husserl, to solve new problems by methods offered by Husserl. Therefore, the discussed monograph becomes a part of Husserl’s phenomenology development. The relation between the author himself and Husserl is essentially experience-based, and not based on text. Husserl is analysed as the one, who talks about our experience, and the analysis of experience and contemplation needs continuation. Readers will meet the actualised Husserl, and thus will be able to re-actualise and extend Husserl’s insights together with Jonkus. Jonkus’s intension is very close to that of Algis Mickūnas. Most effective parts of the monograph are those, which analyse classical subjects of Husserl. Subjects of time and intentionality are best investigated. The most problematic issue is the overtake of Husserl’s intentions on issues of ethics and political attitude. As the structure of contents show, one of the most important issues of the monograph is the ratio with the transcendence. The ratio is analysed in two aspects – as the limit of intentionality and as matter of intersubjectivity. Another advantageous part of the monograph – phenomenology of the culture and the world. The monograph may be read as the analysis, actualisation of Husserl’s subjects, and development of Husserl’s phenomenology. The book provides a systematic approach to and actualises Husserl’s phenomenology.