Lingėnų kaimo gyventojai nuo seniausių laikų

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lingėnų kaimo gyventojai nuo seniausių laikų
Alternative Title:
Inhabitants of Lingėnai village since the oldest times
In the Book:
Žiobiškis / sudarytojas Venantas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2000. P. 394-422. (Lietuvos valsčiai ; kn. 4)
Keywords:
LT
20 amžius; 19 amžius; Aukštadvaris; Onuškis; Žiobiškis; Lietuva (Lithuania); Asmenvardžiai. Antroponimai / Personal names. Anthroponyms; Gyventojai / Population; Kaimas. Kaimai / Villages. Country; Ūkininkavimas / Farming.
Summary / Abstract:

LTLingėnų kaimas raštuose pirmą kartą paminėtas 1680 metais Onuškio parapijos krikštų registracijos knygoje. 1680-1694 metais šioje knygoje paminėti 9 vaikai iš 8 šeimų. Iš pavardžių gausos atrodo, kad Lingėnų kaime jau tada buvo 3-5 valakai, taigi ne mažiau kaip trys sodybos su dūminėmis trobomis. Reikšmingi lingėniškiams tapo 1803 metai. Jų kaimas iš Onuškio parapijos pateko į Žiobiškio. Pasikeitė kelias į bažnyčią, ir greitai daug daugiau sutuoktinių lingėniškiai rado pakelės kaimuose. Lingėnuose tuo metu buvo 5 Aukštadvario dvaro baudžiaviniai ūkiai. Žinoma, kad 1826-1828 ištikus badui Lingėnų žmones ėmė kirsti mirtis. Nuo XIX a. pradžios galima rekonstruoti ir Lingėnų kaimo sodybų raidą. Per šimtą metų vietoje 5 Lingėnų trobų išaugo 20 sodybų. 1913 m. dar nebuvo juntama karo dvasia, bet veržliai pūtė kapitalizmo vėjai. Vieni valstiečiai turtėjo, kiti grimzdo į skurdą. Pasimokę jaunuoliai bėgo į miestus, į Ameriką. 1927 metais priimtas sprendimas kaimą išskirstyti vienkiemiais. Žemės savininkais su paveldėjimo teise pripažintas 21 asmuo. 1942 m. vokiečiai organizavo visuotinį Lietuvos gyventojų surašymą. 22 Lingėnų sodybose užrašyti 104 gyventojai. Lingėniškiams, kaip ir visiems krašto žmonėms, teko patirti Antrojo pasaulinio karo frontą ir kruviną pokario sumaištį. Degė namai, krito kulkų pakirsti ir nukankinti gyventojai. Pokaris atnešė badą ir kolūkių vajų. Sodybos ėmė tuštėti. Apie 1978 m. pagal paruoštą melioravimo planą traktoriai sulygino su žeme sodybų likučius.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Giminė; Istorija; Kaimas; Kaimų istorija; Kraštotyra; Lietuvos gyventojai; Lietuvos istorija; Lingėnai; Parapija; Socialinė istorija; Šeima; Ūkininkas; Family; Farmer; Gender; History; Lingenai; Lingėnai; Lithuanian history; Lithuanian residents; Parish; Persons proper name; Regional studies; Roral history; Social history; Village.

ENLingėnai village was first mentioned in written papers in 1680 in the register of baptisms in Onuškis parish. In the period of 1680–1694 9 children from 8 families were mentioned in this book. The abundance of last names show that already at that time Lingėnai village had 3–5 Wallachs, i.e. at least three farmsteads with smoke cottages. For Lingėnai people the year 1803 was very significant. Their village was transferred from Onuškis to Žiobiškis parish. People had to take a different road to church, thus, many more spouses were found in villages en route to church. At that time Lingėnai had 5 servitude farms of Aukštadvaris manor. It is known that in 1826–1828 when famine stroke Lingėnai people started to pass away. Since the beginning of the 19th century the development of Lingėnai village farms may be reconstructed. In hundred years Lingėnai village grew from 5 to 20 houses. In 1913 the war spirit was not felt yet, but capitalist winds were already blowing. Some peasants became richer, others plunged into poverty. Young people with some education fled to cities, to America. In 1927 a decision was made to disperse the village into individual farms. 21 person was acknowledged as the land owner with a heredity right. In 1942 the Germans arranged census of Lithuanian people. In 22 farms of Lingėnai village 104 people were recorded. Lingėnai village people, as well as all people of the region, had to experience the front of the World War II and the bloody confusion of the post-war period. Houses were burnt, people were shot and tortured. The post-war period brought famine and movement of kolkhozes. Farmsteads became emptier. In about 1978, following the plan of irrigation, the remaining of farms were levelled to the ground.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27528
Updated:
2016-08-14 12:26:59
Metrics:
Views: 32
Export: