Apeigos karo sutartinėse

LTStraipsnyje siekiama aptarti apeigines karo sutartines ir išryškinti jų apeiginius bruožus. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo aspektu sutartinės netyrinėtos. Autorė pažymi, jog yra nuomonių, kad karinės-istorinės dainos - tai neapeiginės dainos, jos turinčios kitokią paskirtį nei darbo ar vestuvių dainos. Remiantis istorijos šaltiniais, taip pat sutartinėse minimais vaizdais, galima įžvelgti su ritualu susijusių atspindžių. Aptardama karo sutartines, autorė pažymi, kad liūdesio ir mirties nuojautos nuotaika išreikšta ramiose epiškose karo sutartinėse. Emocinė įtampa perteikta trumpais sakiniais, kuriuos lydi pasikartojantis refrenas. Išrengimo į karą sutartinėse daugiausia dėmesio skiriama žirgui: jis turi būti paruoštas kelionei. Karinė išrengimo sutartinių simbolika glaudžiai susijusi su žirgu kaip didžiausiu kario pagalbininku. Konstatuojama, kad nagrinėtų karo sutartinių „Sudaitėlis“, „Tuto, luto, luto valyjo“, „Išjojo išjojo“, „Tėveli, tėveli, tuto, tuto“, vaizduojamų įvykių atitikmenų dainose nėra. Šias sutartines galima vadinti apeiginėmis. Jose atsispindi atliekami ritualai, ritualiniai veiksmai bei su apeigomis susiję elementai. Daroma išvada, kad karinėje aplinkoje atliekamas karių prisistatymas prieš pradedant mūšį ar po jo, išaukštinami kare kritę kariai didvyriai, apeiginis karių deginimas, pilkapių jiems supylimas. Namuose, moteriškoje aplinkoje, giedamų sutartinių motyvai yra brolio-kario rengimasis, atsisveikinimas su artimaisiais, išlydėjimas į karą, laukimas grįžtančio brolio.Reikšminiai žodžiai: Apeiga; Karo dainos; Karo sutartinė; Liaudies dainos; Priedainis; Ritualai; Sutartinės; Lithuanian folklore; Lithuanian songs „sutartinės"; Military songs; Refrain; Ritual; War glee ('sutartine').

ENThe article seeks to discuss ritual war multipart songs and highlight ritual character thereof. Attention should be paid to the fact that multipart songs were not analysed in this aspect. The author notes that there are opinions that war-historic songs are not ritual songs, and that they have different purpose from that of work or wedding songs. Based on historic resources, also on images mentioned in multipart songs, some shades related to rituals may be envisaged here. Discussing war multipart songs the author notes that the mood of sadness and feeling of death is expressed in calm epic war multipart songs. Emotional pressure is expressed in short sentences, which are followed by repetitive refrain. In multipart songs about preparing men to go to war most focus is on the horse: it must be prepared for the ride. The symbolics of multipart songs on preparing men for the war is closely connected to the horse as the main supporter of the solder. It is stated that the analysed war multipart songs “Sudaitėlis”, “Tuto, luto, luto valyjo”, “Išjojo išjojo”, “Tėveli, tėveli, tuto, tuto” do not have any equivalents of figurative events in songs. These multipart songs may be called of ritual manner. They reflect rituals, ritual actions and ritual-related elements. Conclusion is drawn that the songs have the following subjects: soldiers’ self-introduction before or after the battle in military environment, exaltation of soldiers killed at war, ritual soldiers’ incineration, and making tumuli for them. At home, in female environment, motifs of multipart songs were the following: dressing of brother-soldier, bidding farewell to the close family, seeing off for the war and waiting for bothers to return.