Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose

LTViena gausiausių archeologijos paminklų rūšių senųjų baltų teritorijose yra piliakalniai. Šiandieninėje Lietuvos teritorijoje žinomi 993 piliakalniai. Pagal paskirtį juos galima suskirstyti į keletą rūšių. Geriausiai žinomi ir plačiausiai tyrinėti yra piliakalniai-gyvenvietės, piliakalniai- slėptuvės ir piliakalniai-piliavietės. Tuo tarpu piliakalniai-šventvietės menkai tyrinėti. Istoriografijoje piliakalniams šventviečių funkcija priskiriama remiantis įvairiais argumentais. Autorius savo straipsnyje išsako kritiką kitų tyrinėtojų atžvilgiu, kurie piliakalniuose surastus apskrito plano pastatus bei apskritas duobes siejo su kulto vietomis. Autorius nurodo kas, remiantis dabartiniais archeologijos mokslo duomenimis, galėtų rodyti buvus piliakalnį-šventvietę. Tai: 1. Netradiciniai radiniai (dažniausiai įvairios aukos), kurių negalima paaiškinti kasdiene ar ūkine žmonių veikla bei piliakalnį ištikusiomis katastrofomis. 2. Neinformatyvių radinių (degėsių, keramikos ir panašiai) bei menko kultūrinio sluoksnio buvimas kai žinoma atitinkama žodinė tradicija apie piliakalnį. Visos straipsnyje aptartų piliakalnių (Bačkininkėlių (Prienų r.), Imbarės (Kretingos r.), Kerelių (Kupiškio r.), Kurmaičių (Kretingos r.), Narkūnų (Utenos r.), Sauginių (Šiaulių r.)), struktūros, interpretuotos kaip šventviečių liekanos, šių kriterijų neatitinka, tad ir pačių šių piliakalnių nereikėtų laikyti šventvietėmis.Reikšminiai žodžiai: Apvalaus plano duobės; Apvalūs statiniai; Archeologija; Archeologiniai kasinėjimai; Geležies amžius; Kulto vietos; Piliakalniai; Tariamos kulto vietos; Age; Alleged cult places; Archaeological excavation; Archaeology; Cult places; Hillforts; Iron; Lithuania; Mounds; Rounded-layout buildings; Rounded-layout pits.

ENHill forts are one of the most abundant types of archaeological monuments in the territories of old Balts. 993 hill forts are known in the present territory of Lithuania. They can be divided into several types by purpose. Hill forts-settlements, hill forts-hideouts and hill forts-castle places are best known and most widely studied. Meanwhile, hill forts-holy sites have been poorly studied. In historiography, the function of holy sites is attached to hill forts based on various arguments. In his article, the author expresses criticism against other researchers who linked buildings of round design and round holes discovered in hill forts to cult sites. The author points out features of a hill fort-holy site according to the current data of the science of archaeology. They are as follows: 1. Unconventional findings (usually various sacrifices) which cannot be explained by everyday or economic activities of people or by catastrophes faced by a hill fort. 2. Availability of non-informative findings (charred logs, pottery etc.) and a thin cultural layer when an appropriate oral tradition related to a hill fort is known. All structures of the hill forts (Bačkininkėliai (Prienai District), Imbarė (Kretinga District), Kereliai (Kupiškis District), Kurmaičiai (Kretinga District), Narkūnai (Utena District), Sauginiai (Šiauliai District)) discussed in the article, which are interpreted as the remains of holy sites, do not meet these criteria, therefore these hill forts should not be considered to be holy sites.