Žalgirio mūšis ir lietuvių istorinė tradicija

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žalgirio mūšis ir lietuvių istorinė tradicija
In the Journal:
Naujasis Židinys - Aidai. 2010, Nr. 7-8, p. 224-229
Keywords:
LT
Istorinė tradicija; Lenkija; Lietuva; Sovietų Sąjunga; Vokiečių ordinas; Žalgirio mūšis.
EN
Battle of Tannenberg; Historical tradition; Lithuania; Poland The Soviet Union; The Battle of Grunwald; The Teutonic Order; The historical tradition.
Summary / Abstract:

LTŽalgiris atminimo vieta turėjo tapti iškart po mūšio. Lenkijos karalius Jogaila mūšio vietoje ketino funduoti brigitiečių vienuolyną, kadangi šventoji iš Švedijos Brigita kadaise buvo išpranašavusi Vokiečių ordino žlugimą. Ordinui susigrąžinus Prūsijoje esančią teritoriją, vietos atminimu užsiėmė jau didysis magistras, pastatydinęs ten koplyčią. Nors šios fundacijos visų pirma buvo bažnytinės memoria kultūros dalis, vis dėlto įvykio reikšmė lėmė, kad „didysis mūšis“, kaip Žalgirį pavadino amžininkai, iškart įgavo svarbų politinės memoria aspektą. Nuo pat pradžių ir Lenkijoje, ir LDK, ir Ordino krašte formavosi saviti pasakojimai apie mūšį ir jo eigą, taigi atskiros mūšio versijos ir tradicijos. Žalgiris ir toliau lieka svarbus lietuvių istorinės kultūros reiškinys (liepos 15 oficialiai paskelbta minėtina diena), bet netekęs konfliktinio pobūdžio jis praranda aktualumą. Svarstant apie galimas Žalgirio atminties formas, galbūt verta Žalgirio istorijai suteikti nuo nacionalinių mitų išlaisvintą atspalvį ir šitaip naujai įprasminti šią atminimo vietą: mūšio ir jo pasekmių istorija gali būti pasakojama kaip visai realus, tačiau dėl įvairių priežasčių nepavykęs bandymas atrasti taikaus sugyvenimo formas Vidurio Rytų Europos regione, taip keičiant įsitvirtinusį anachronistinį požiūrį į istorinę vokiečių ir slavų bei baltų tautų kovą bei tariamai neišvengiamą Lietuvos, Lenkijos ir Vokiečių ordino nesantaiką.

ENŽalgiris had to become the memorable place straight after the battle. The king of Poland Jogaila intended to fund the monastery of the Birgittine Order in the place of the battle, as the Saint Bridget of Sweden had once made a prophesy of the fall of the German Order. As the Order had recaptured the territory in Prussia, the memory of the place became the focus of the Grand Masters of the Teutonic Knights, who built a chapel there. Even though such foundations first of all were part of the church memorial culture, nevertheless, the meaning of the event predetermined the fact that the “Great Battle”, as it was called by contemporaries, shortly assumed the important political memorial aspect. In Poland, LGD and in the country of Order individual stories of the battle and its course were created from the very beginning, thus, different versions and traditions of the battle were created. Žalgiris remains an important phenomenon of Lithuanian historical culture (15 of July was officially announced the commemorative day), but as it lost conflict character it also lost the topicality. Discussion on the possible forms of Žalgiris memorial should be attributed to giving the Žalgiris history a shade free of national myths, and thus give a new sense to this memorial place: the history of the battle and its consequences may be told as quite real, however, due to different reasons unsuccessful attempt to find forms of getting along in peace in the Middle East Europe, thus changing the established anachronistic viewpoint to historic battle of German, Slavic and Baltic nations, and seemingly inevitable disagreement between Lithuania, Poland and the German Order.

ISSN:
1392-6845
Related Publications:
Žalgirio mūšis Lietuvos istorikų darbuose / Tomas Baranauskas. Istorija. 2011, Nr. 81, p. 23-35.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27486
Updated:
2021-02-22 22:49:49
Metrics:
Views: 62
Export: