Anthropomorphic and zoomorphic Stone Age art in Lithuania, and its archaeological cultural context
LTJuodkrantės rinkinyje esančių antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių analogijų paieškos parodė, kad stilistiškai panašių radinių Baltijos regiono priešistorinėje medžiagoje kol kas nėra, tačiau rastos gintarinės ir kaulinės figūrėlės neteikia pagrindo Juodkrantės rinkinį laikyti atskira stilistine grupe. Antropomorfinių ir zoomorfinių figūrinių atvaizdų, rastų tiek Lietuvos teritorijoje, tiek Baltijos regione, formos bei stilistinės ypatybės nerodo priklausomybės vienai ar kitai archeologinei kultūrai. Taip pat nei formos, nei stiliaus skirtumai neatsispindi ir tarp mezolito bei neolito laikotarpiams priklausančių radinių. Tad archeologinės kultūros sąvoka nereikalinga aptariant zoomorfinius ir antropomorfinius akmens amžiaus figūrinius atvaizdus Baltijos regione. Minėto tipo radinių formos ir stiliaus bendrumas paaiškinamas vienoda ekonomine sankloda ir primityviu atlikimu, kuris ir sukuria stiliaus įspūdį.Lietuvos teritorijoje rastus Narvos ir Pamarių kultūroms priskiriamus antropomorfinius ir zoomorfinius atvaizdus, taip pat Juodkrantės rinkinio antropomorfinius ir zoomorfinius atvaizdus palyginus su Baltijos regione ar dar plačiau rastais panašiais atvaizdais, galima konstatuoti, kad neolito laikotarpio Narvos kultūrai priskiriami radiniai iš Lietuvos teritorijos, t. y. raginės lazdos su briedžių galvomis (1: 4-6 pav.), antropomorfinė stulpinė skulptūra iš Šventosios gyvenviečių (2: 1 pav.), antropomorfiniai ir zoomorfiniai kabučiai iš Kretuono 1С gyvenvietės (5: 1-4 pav.) bei molinė paukščio figūrėlė iš Žemaitiškės 2-osios gyvenvietės (9: 1 pav.), yra būdingi ne tik Narvos kultūrai, bet žinomi ir mezolito laikotarpio Baltijos regiono gyvenvietėse, taip pat neolito laikotarpio šukinės duobelinės keramikos kultūros paminkluose. Pastebėta, kad tokių radinių paplitimas neapsiriboja vien Baltijos regionu, nes nemažai jų rasta Vidurio Rusijoje bei Uralo kalnų regione. Tokį platų paplitimą galima paaiškinti tik kaip su medžiotojų bei žvejų gyvenimo būdu ir pasaulėžiūra susijusį fenomeną. Stilistiniai panašumai yra nulemti vaizdavimo primityvumo, o skirtumus lėmė naudotos medžiagos įvairovė. Pamarių kultūrai priskiriami žmonių figūrų atvaizdai ant puodų sienelių taip pat turi analogų sukinės duobelinės kultūros keramikoje, tačiau jų įspaudimui panaudota virvutė rodo su Pamarių kultūros keramika susijusį savitumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžiaus menas; Akmens amžius; Apeiginės lazdos; Archeologinė kultūra; Baltijos regionas; Figūrėlės; Kabučiai; Keramika; Narvos kultūra; Pamarių kultūra; Skulptūros; Virvelinės keramikos kultūra; Zoomorfiniai ir antropomorfiniai atvaizdai; | medinių indų rankenos; Šukinės duobelinės keramikos kultūra; Archaeological culture; Baltic Coastal culture; Baltic region; Ceramic; Comb Ware culture; Corded Ware culture; Figurines; Lithuania; Narva culture; Pendants; Ritual staffs; Sculptures; Stone Age; Stone Age art; Wooden vessels handles; Zoomorphic and anthropomorphic images.
ENThis article draws a comparison between the Stone Age zoomorphic and anthropomorphic images that have been found in present-day Lithuania and similar finds from across the Baltic region. Both the attribution of these artefacts to archaeological cultures and their dating are discussed. The article raises the question whether the different archaeological culture that each article belongs to is reflected in its form and style. The article also questions if the concept of archaeological culture is necessary when writing about Stone Age art. [From the publication]
