Ancient mitochondrial DNA from Stone Age Lithuania and the possible origins of the first inhabitants

LTRemiantis naujausiomis publikacijomis straipsnyje aptariami neseniai paskelbti mitochondrinės DNR (mtDNR), išskirtos iš akmens amžiaus palaidojimų Lietuvoje, rezultatai platesniame Europos ir dabartinių Lietuvos gyventojų duomenų kontekste. Šiuo metu manoma, kad bent penki ryškesni procesai – pradinė kolonizacija vėlyvajame paleolite, rekolonizacija po paskutinio ledynmečio ir vėlyvojo driaso atšalimo, neolito plėtra, galimos nedidelio masto vario-bronzos amžiaus migracijos – galėjo palikti pėdsakų dabartinių gyventojų genofonde. Iš keturių lietuviškų mėginių, iš kurių neabejotinai pavyko išskirti mtDNR, vienas (Spiginas 4) priklauso U4 haplogrupei, trys (Donkalnis 1, Kretuonas 1 ir 3) – U5b2. Apskritai iš visų 17 Vidurio ir Rytų Europos individų, priskiriamų žemdirbyste nesivertusioms kultūroms (mezolitas ir neolitas tik pagal keramikos buvimo kriterijų, apimantį laikotarpį nuo apie 7800 BC iki 2300 BC), dauguma priklausė „U“ tipui. Nepaprastai aukštas U5 tipų dažnumas (daugiau kaip 45 %) dabar randamas tik tarp Šiaurės Skandinavijos samių (lapių) – greičiausiai artimiausio mezolito medžiotojų-rankiotojų atitikmens šiuolaikinėje Europoje. Šiuolaikinės mtDNR įvairove paremtas datavimas leidžia manyti, kad U5 haplogrupė dėl mutacijos atsirado maždaug prieš 50000–40000 metų. Toks amžius liudija, kad paskutinio ledynmečio maksimumo metu (prieš 20 000 metų) U5 tipai jau buvo paplitę ir vėl apgyvendino Vidurio ir Rytų Europą ledynui nuslinkus.Šio antrinio apgyvendinimo šaltiniai galėjo būtų tiek vakarinė (Franko-Kantabrijos), tiek ir rytinė (šiaurinės Juodosios jūros pakrantės) slėptuvės. Tarp šiuolaikinių Lietuvos gyventojų U5 ir U4 haplogrupės yra retos. Remiantis šiais senovinės mtDNR duomenimis, dabartinės Europos mtDNR homogeniškumas yra vėlesnis fenomenas, gali būti mažiau kaip 7000 metų senumo. Galima būtų įtarti trečiąjį tūkstantmetį pr. Kr. – vario-bronzos amžiaus migracijas Europos viduje, kurios padarė ženklią įtaką Europos genetinei struktūrai. Deja, netikslus mtDNR mutacijų datavimas neleidžia daryti kategoriškų išvadų, ir hipotezės pirmiausia turi būti patikrintos remiantis patikimais archeologiniais duomenimis.

ENThis paper discusses recently published data on mitochondrial DNA (mtDNA) extracted from Stone Age burials in Lithuania in a broader European context, and data from modern Lithuanians on the basis of recent literature. Several major processes (initial Palaeolithic colonisation, recolonisation after the LGM and Younger Dryas cold relapse, the spread of the Neolithic, and possible small-scale migrations in the Eneolithic age) could have left traces on the modern gene pool. [...] Genetic time estimates based on modern mtDNA have suggested that the U5-type arose by mutation about 50,000 to 40,000 years BP. This age implies that around the glacial maximum 20,000 years BP, U5 types were already present and could have repopulated Central and northern Europe as soon as northern areas were deglaciated. Both western (Franco-Cantabrian) and eastern (Pontic) refugia could be sources of this repopulation. In the recent Lithuanian population, U5 and U4 haplogroups are infrequent. The mtDNA homogeneity observed across modern Europe is a more recent phenomenon, less than 7,000 years old, according to these ancient mtDNA results. We can refer to the third millennium ВС, internal European migrations from the Eneolithic that significantly modified the genetic landscape, as a time window little explored by archaeogeneticists. The imprecise chronology of mtDNA mutations should in the first instance be based on audited archaeological sources.