Senosios Seredžiaus laidojimo vietos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Senosios Seredžiaus laidojimo vietos
Alternative Title:
Ancient burial places of Seredžius
In the Book:
Seredžius / vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2003. p. 73-86. (Lietuvos valsčiai ; kn. 9)
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiamos Seredžiaus laidojimo vietos. Seniausia laidojimo vieta – plokštinis kapinynas – yra rytinėje miestelio dalyje į šiaurę nuo senojo kelio Kaunas–Jurbarkas, Nemuno slėnio pašlaitėje. Šiame kapinyne mirusieji laidoti stačiakampio formos duobėse, daugiausia aukštielninki, ištiestomis kojomis, įvairiai sudėtomis rankomis, įvairiomis kryptimis. Vyrams į kapus dėti darbo įrankiai ir ginklai, rasta ir papuošalų. Moterų kapuose papuošalų rasta daugiau. Kita laidojimo vieta Seredžiuje yra šalia žvyrduobės, esančios į šiaurę nuo miestelio, kairiajame Pieštvės upelio krante. Čia mirusieji laidoti be karstų, beveik visi griaučiai gulėjo nenatūraliai (kniūbsti, ant šono). Daiktų prie jų rasta nedaug. 1 kilometras į pietryčius nuo šio kapinyno, dešiniajame Nemuno ir kairiajame Dubysos krante ariamame lauke rasta pavienių daiktų, rodančių, kad čia taip pat buvęs senkapis. Radiniai liudija, jog čia žmonės buvo laidoti vos ne tūkstantį metų. 200–300 m į šiaurės vakarus nuo Nemuno ir Dubysos santakos, šalia piliavietės, vadinamos Palocėliais arba Palocėlis, yra trys kalveles. Čia randama žiestų puodų šukių, plytgalių, XVII a. monetų ir kitų daiktų. Paminėtos laidojimo vietos archeologų buvo žvalgomos 1985–1987 ir 1989 m. Per visus tuos metus ištirtas 787 kvadratinių metrų plotas, aptikti 23 sudegintų, 2 nedegintų mirusiųjų kapai ir 27 žirgų kapai. Nustatyta, kad tai didelio ploto kapinynas, kuriame laidota visą tūkstantmetį – nuo IV–V iki XV a. Dalį kapų sunaikino vėlesnė gyvenvietė. Tyrimai leido iškelti hipotezę, kad Seredžiaus gyventojai mirusiuosius jau laidojo vandenyje.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai tyrimai; Geležies amžius; Laidojimas; Laidojimo paminklai; Laidojimo vietos; Laidosena; Lokalinė istorija; Nemunas; Seredžius; Viduramžiai; Archaeology; Archeological investigations; Burial; Burial grounds; Burial places; Burial rites; Iron Age; Lithuania; Local history; Middle Ages; Nemunas; Seredžius.

ENThe article reviews the burial sites of Serėdžius. The oldest burial site - a flat graveyard - is located in the eastern part of the town, north of the old road Kaunas-Jurbarkas, on the slope of the Nemunas valley. In this repository, the deceased would be buried in in rectangular pits, mostly in supine position, with raised legs and with hands positioned in different ways and various directions. Men would have work tools and weapons as well as jewellery put into their graves. However, more jewellery was found in women's graves. Another burial site in Serėdžius is located near the gravel pit, north of the town, on the left bank of the river Pieštvė. Here, the dead would be buried without coffins, almost all the skeletons laid unnaturally (in prone position, on their sides). Not many things were found around them 1 kilometre south-east of this repository, on the right bank of Nemunas and on the left bank of Dubysa, a few pieces of items were found in an arable field, indicating that there was an old grave at this exact location. The findings indicate that people have been buried here for almost a thousand years. 200-300 metres north-west of the confluence of Nemunas and Dubysa, near the castle site called Palocėliai or Palocėlis, there are three hills. Here it is possible to find pieces of shattered pottery pots and bricks, 17th century coins and other items. The mentioned burial sites were searched by archaeologists in 1985-1987 and 1989. During all those years, an area of 787 square meters was investigated, 23 graves of people who were burned, 2 graves of people who were not burned as well as 27 horse graves we found. It is found that this is a large-scale repository where people and animals were buried throughout the millennium - from the 4th to the 15th centuries. A part of the graves was destroyed by a later human settlement. The studies have led to the hypothesis that the inhabitants of Serėdžius would bury the dead people in water.

Related Publications:
Prie Lietuvos valstybės susidarymo klausimo sugrįžtant: laidojimo papročių aspektas / Gediminas Petrauskas. Res humanitariae. 2015, t. 17, p. 114-136.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27212
Updated:
2014-01-22 18:02:39
Metrics:
Views: 37
Export: