Baltiškosios pasaulėžiūros atšvaitai Kristijono Donelaičio "Metuose"

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėBaltiškosios pasaulėžiūros atšvaitai Kristijono Donelaičio "Metuose"
Kita antraštėReflections of the Baltic worldview in "Seasons" by Kristijonas Donelaitis
AutoriaiBalčius, Jonas
ŠaltinisGamta ir religija / sudarė E. Usačiovaitė Vilnius: Versus aureus, 2006. P. 164-177.
Reikšminiai žodžiai
LTSenoji baltų religija; Baltiškoji pasaulėžiūra
ENAncient Baltic Religion; Worldview of Ancient Balts; K.Donelaitis Poem "Seasons"
Santrauka / Anotacija

LTLietuvių kultūros istorijoje, kaip ir Prūsijos lietuvių poeto Kristijono Donelaičio kūrybai skirtuose specialiuose tyrinėjimuose, nusistovėjusi nuomonė, jog Mažosios Lietuvos būrų pastorius, rašęs hegzametru, yra ir didaktinės lietuvių poezijos pradininkas. Tai tiesa, tačiau gilesnė, konceptualinė poemos turinio analizė rodo, jog K. Donelaitis, kaip, beje, ir pirmosios lietuviškos knygos ,,Katekizmo“autorius Martynas Mažvydas, yra apšviestosios krikščionybės atstovas. Tai reiškia, jog savo poemą K. Donelaitis rašė turėdamas dvejopą tikslą: Mažosios Lietuvos baudžiavinio patriarchalinio kaimo valstiečiams, tituluojamiems ,,būrais“, autorius siekė jų gyvenimo vaizdais parodyti, kas iš tikrųjų yra ir ko siekia krikščioniškoji (protestantiškoji) etika ir kaip reikia gyventi, kad galėtum tikėtis išganymo. Dėl tos pačios priežasties K. Donelaičio poemoje tikėjimas (solo fide) ir gailestingumas (clementia) iškeliami į aukščiausiųjų dorovinių vertybių rangą ir padaromi vadinamųjų ,,viežlybųjų“ būrų gyvenimo etalonu, kuris turįs pasitarnauti kaip pamokomasis pavyzdys visiems tiems, kuriuos poetas ir etikas K. Donelaitis laiko ,,nenaudėliais“, ,,nedorėliais“ ir pan. Poemoje taip pat itin ryškiai atsiskleidžia ir grynai lietuviška, prabaltiška šio būrų poeto dvasios prigimtis – begalinė meilė ir pagarba gamtai, kurią jis sutapatina ir laiko žmogaus dvasios kokybiškumo ženklu apskritai. Apie visa tai kaip tik ir kalbama šiame straipsnyje. [Iš leidinio]

ENIn the history of the Lithuanian culture, as well as in the special studies devoted for the work of the Prussian Lithuanian poet Kristijonas Donelaitis, it is firmly established that the pastor of the farmers of Lithuania Minor, who wrote in hexameter, was also the founder of the Lithuanian didactic poetry. While this is true, a deeper and more conceptual content analysis of the poem shows that Donelaitis, like the author of the first Lithuanian book Martynas Mažvydas, was the representative of the enlightened Christianity. This means that Donelaitis wrote his poem with two aims: by using the familiar scenes form their lives, the author sought to show to the serfs of the patriarchal village of Lithuania Minor, who were called “boers” by him, what the Christian (Protestant) ethics really is and what it seeks and how to conduct one’s life to be able to hope for salvation. For the same reason, faith (solo fide) and clemency (clementia) are extolled among the moral virtues in Donelaitis’ poem and turned into an etalon of the life of the so-called “gentle” boers, which must serve as a pastoral example for all those whom poet and moralist Donelaitis considers to be “rogues”, “rascals”, etc. The poem also provides a deep insight to the typically Lithuanian, proto-Baltic spiritual character of this poet of the boers – the boundless love and respect for the nature that he identifies with and generally considers to be the quality sign of the human being’s spirit. All this is discussed in the article.

ISBN9955699159
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2718
Atnaujinta2020-03-14 14:03:26
Metrika Peržiūros: 5