LTŠioje publikacijoje aptariama empirinė metodologija, įgalinanti tirti okuliarcentrizmą. Kultūros studijose įtvirtinta okuliarcentrizmo sąvoka nusako vizualumo reikšmingumą šiuolaikiniame Vakarų gyvenime ir nurodo, kad vizualinė kultūra yra sutelkta reginyje. Tačiau sociologijoje okuliarcentrizmas paprastai traktuojamas kaip aksioma, nurodant masinių informacijos priemonių galias ir kitų mokslų iškeltus argumentus. Siekiant įvertinti regėjimo svarbumą buvo atliktas sociologinis tyrimas Lietuvoje, Latvijoje ir Norvegijoje. Šis tyrimas buvo pagrįstas metodika, kuri analizuoja įvairius vizualinio savęs pateikimo aspektus. Analizėje gvildenti požiūriai į vizualinius prisistatymo aspektus. Klausimynai buvo suformuoti taip, kad atskleistų netiesioginį asmeninį įspūdį ir apibendrintą, iš aplinkos akumuliuotą vertinimą. Taip surinkti duomenys padėjo sukurti metodologiją, kuri pagrindžia europietiškos kultūros okuliarcentrizmo teoriją ir atskleidžia jos vitališką raišką jaunimo požiūryje į vaizdą. Duomenų analizė leido daryti išvadą, jog egzistuoja sąryšis tarp elgesinių ir emocinių nuostatų okuliarcentristinės kultūros artefaktų atžvilgiu ir kognityvinio okuliarcentrizmo viešojoje sferoje. Duomenys atskleidė, kad norvegai yra daugiau okuliarcentristiškai orientuoti nei lietuviai, kurie daugiau orientuoti į prasmių dekonstrukciją. Laikydami lokalinę kultūrą išskirtine, lietuviai jaučia poreikį dekonstruoti vizualinės medžiagos prasmes, kurios norvegams gali būti akivaizdžios.
ENThis publication discusses empiric methodology which enables to study ocularcentrism. The concept of ocularcentrism solidified in culture studies outlines the importance of visuality in modern Western life and points out that visual culture is concentrated in vision. However, ocularcentrism in sociology is simply treated as axiom, pointing out powers of mass media and arguments raised by other sciences. Sociological analysis was accomplished in Lithuania, Latvia and Norway in order to evaluate the importance of vision. This analysis was based on methodology, which analyses various visual aspects of self-representation. The analysis examines the attitude towards aspects of visual presentation. Questionnaire was made in a way to reveal indirect personal impression and summarized evaluation accumulated from surroundings. Data collected this way helped to create methodology, which validates the theory of European culture ocularcentrism and reveals its vital expression of youth’ attitude towards vision. The analysis of data permitted to come to conclusion that there is a relation between behavior and emotional attitudes in regard to ocularcentrism culture artifact and cognitive ocularcentrism in public sphere. The data revealed that Norwegians are more ocularcentrism oriented than Lithuanians, who are more orientated to deconstruction of meaning. Local culture is exceptional to Lithuanians; therefore they feel a need to deconstruct meanings of visual material which are obvious to Norwegians.