Tado Vrublevskio ryšiai su lietuvių visuomenės veikėjais: Juozas Marcinkevičius

LTStraipsnyje analizuojami Tado Vrublevskio ryšiai su lietuvių visuomene ir jos veikėjais. T. Vrublevskio bendravimo su lietuvių visuomene pradžia reikėtų laikyti XIX a. pabaigą, kai jis 1891 m. sugrįžo iš Rusijos ir apsigyveno Vilniuje. Išsamiau susipažinti su lietuvių visuomene ir pajusti jos siekius T. Vrublevskis, kaip advokato padėjėjas, turėjo galimybę 1894 m. Vilniaus teismo rūmuose svarstant Kražių bažnyčios gynėjų bylą, kuri įėjo į Lietuvos istoriją Kražių skerdynių vardu. Prasidėjus caro valdžios represijoms 1905-1906 m., pagausėjo politinių bylų, kurių daugumoje jis buvo gynėjas. T. Vrublevskio ryšiai, su lietuvių inteligentais užsimezgę dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, nenutrūko ir po jo. Nepriklausomos Lietuvos politikai su juo ne kartą diskutavo dėl Lietuvos politinės ateities. 1922 m. Lenkijos valdžiai oficialiai prijungus Vilniaus kraštą prie Lenkijos, Vrublevskis ir toliau bendravo su Laikinuoju Vilniaus lietuvių komitetu, buvo jo patarėju juridiniais klausimais, gynė lietuvių politines bylas Lenkijos teismuose. 1922 m. už nuopelnus mokslui ir lietuvių visuomenei T. Vrublevskis, J. Basanavičiui pasiūlius, buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos garbės nariu. T. Vrublevskio prieraišumą Lietuvai lėmė nuostata, jog jis esąs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, savo moraliniu credo pasirinkęs ginti ir globoti visus, patiriančius politines ir socialines skriaudas bei neteisybę.

ENThe relations between the representatives of the Lithuanian society and T. Wroblewski had been set at the end of the 19th century and lasted until his death. These relations were especially intense at the time when Lithuania regained its independence. Many times the politicians of the independent state referred to T Wroblewski and discussed with him about the political future of Lithuania. These relations of T. Wroblewski and Lithuania's society can be seen in his activities while defending the accused in the political cases. When invited he used to visit the Lithuanian intellectuals of Vilnius, attended various Lithuanian commemorations and also was voted into the Lithuanian Academic Association as a corresponding member. He had always been maintaining his position that there should be some ways to resolve the conflict between Lithuania and Poland. T. Wroblewski' affection to Lithuania corresponded to his attitude and feeling that he was a citizen of the Grand Duchy of Lithuania, who had chosen the defence and protection of those who experienced social offences and injustice as his moral challenge.