Etinės vertės šaltinio paieškos: I. Kantas ir M. Nussbaum

LTPer amerikietės Martha‘os Nussbaum etinės "žmogaus gebėjimų koncepcijos" ir Immanuelio Kanto etikos teorijos prizmę, straipsnyje yra nagrinėjamas klausimas apie tai, ar gali žmogaus prigimties sąlygos būti traktuojamos kaip etinių reikalavimų šaltinis. Abu mąstytojai etinės vertės šaltiniu laiko praktinį protą. Skirtingai nei I. Kantas, M. Nussbaum nenustatė aukščiausio moralinio tikslo, t.y. gėrio siekimo pagal kategorinio imperatyvo forma išreikštą etinės pareigos reikalavimą, kaip tikslo paties savaime, nors ji žmogaus gebėjimą kelti sau tikslus įtraukė į savo etinės vertės šaltinio sampratą. Žmogaus priegimties sąlygas įtraukti į etinės pareigos šaltinio sampratą yra Martha‘os Nussbaum tikslas. Ji neįrodinėja, jog savirealizacijos siekimas yra nuolatinė kiekvieno žmogaus nesąlygiška etinė pareiga. M. Nussbaum koncepcijoje, nors ir plačiau nenagrinėjama, tačiau yra išsaugoma praktinio sprendinio pirmumo materialių sprendinių atžvilgių kantiškąja prasme galimybė. Kanto etikos principams šios prielaidos iš esmės neprieštarauja, o įtraukia į juos papildomų sąlygų bei išplečia etinės pareigos šaltinio sampratą.Reikšminiai žodžiai: Etinės vertės šaltinis; žmogaus gebėjimai; Praktinis protas; Afiliacija; Prigimties sąlygos; Sources of ethical value; Human capabilities; Practical reason; Conditions of nature.

ENThe article discusses Martha Nussbaum's conception of "human capabilities" and compares with I. Kant's ethical theory. Attitudes of these two thinkers are compared by analysing their concepts of the human, identifying the sites in the human being, which they treat as sources of ethical value. Both of them consider practical reason as such a source, although M. Nussbaum supplements and modifies the Kantian concept in an important way, by incorporating conditions of nature - additional "human capabilities" - into the concept of the source of ethical value. [From the publication]