Kaip šiandien maištauja rašytojai?

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKaip šiandien maištauja rašytojai?
AutoriaiVišomirskytė, Vijolė
LeidinyjeDarbai ir dienos [Deeds and Days]. 2005, t. 42, p. 165-173. Naujoji lietuvių literatūra
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTKultūra-maištas; Romanai; Drama; Nacionalinis tapatumas; Postkolonijinis diskursas; Mažumos literatūra; Kalbos deteritorizacija
Santrauka / Anotacija

LTPasitelkus V. Kubiliaus įžvalgas ir J. Kristevos mintis apie kultūrą-maištą, kuri vienintelė gali išgelbėti mus šiandieniniame grasiame technologizuojančiame pasaulyje, straipsnyje keliami klausimai: kas ir kaip maištauja šiandien lietuvių literatūroje. Žvelgiama į 2004 metais pasirodžiusias lietuvių rašytojų M. Ivaškevičiaus, S. Parulskio, H. Kunčiaus, R. Šerelytės, J. Fominos knygas (daugiausia dėmesio skiriama Ivaškevičiaus pjesei „Madagaskaras“ ir Kunčiaus romanui „Gaidžių milžinkapis“). Vienas iš kultūros-maišto variantų, anot Kristevos, – tai anamnezė, t.y. žodžiais išsakyta atmintis, kuri yra pagrįsta perkėlimu. Būtent perkėlimo aspektui straipsnyje skiriama daugiausia dėmesio, analizuojant literatūros tekstus. Parulskio, Šerelytės, Kunčino, Gavelio tekstuose svarbus trauminės, nutylėtos pasakotojo patirties pasakojimas, kartojimas ir perdirbimas. Ivaškevičiaus tekste perrašoma kultūrinė tautos atmintis, maištingai sugrįžtama į praeitį atveriant tautos psichikos erdvei galimo atnaujinimo formas. Analizuojant Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras” taip pat aptariama revoliucinė mažumos literatūros prigimtis ir jai būdingi bruožai, pagal G. Deleuze'ą ir F. Guattari: mažumos literatūroje kalba yra deteritorizuota, viskas yra politiška ir matuojama kolektyvine verte. Galiausiai, atsižvelgus į pokolonijinį šiuolaikinės lietuvių literatūros aspektą, galima įžvelgti vienai kartai priklausančių (gimusių septintajame, aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje) rašytojų kūrybos strategijų panašumus. [Iš leidinio]

ENThe article uses V. Kubilius’ insights and J. Kristeva’s thoughts about culture-rebellion, which is the only thing that can save us in the modern threatening technocratic world, to raise the questions: Who and how is rebelling today in Lithuanian literature? Looking at the books by Lithuanian writers, which were published in 2004: M. Ivaškevičius, S. Parulskis, H. Kunčis, R. Šerelytė, J. Fomina (most of the attention is paid to Ivaškevičius’ play Madagaskar and Kunčis’ novel Roosters' Barrow). According to Kristeva, one of the variants of culture-rebellion is anamneses, meaning a memory expressed with words, which is based on transposition. It is the transposition aspect that receives the most attention in the article analyzing the literary texts. In the texts by Parulskis, Šerelytė, Kunčinas, Gavelis, the important part is the narration, repetition, and adaptation of the traumatic suppressed experience of the narrator. In Ivaškevičius’ text, the culture memory of the nation is rewritten, he rebelliously comes back to the past, opening the possible renewal forms of the national psyche. When analyzing Ivaškevičius’ play Madagaskar, the author also discussed the literary nature and characteristic features of the revolutionary minority according to G. Deleuze and F. Guattari: the language of the minority in literature is deteriorating; everything is political and measured by collective value. And finally, taking into consideration the aspect of postcolonial modern Lithuanian literature, it’s possible to envisage the similarities of the creation strategy among writers that belong to one generation (born in the 60s, 70s, or 80s).

ISSN1392-0588, 2335-8769
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/269
Atnaujinta2018-12-20 23:03:52
Metrika Peržiūros: 54    Atsisiuntimai: 20