Mathias Niendorf. Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569-1795)

LTMathiasas Niendorfas yra viduriniosios kartos istorikas, žinomas kaip moderniojo laikotarpio, t. y. XIX–XX a. Vokietijos tyrinėtojas. Recenzuojama šio autoriaus knyga – tam tikras posūkis savo tyrinėjimų lauke, nes monografija skirta LDK nuo 1569 m. iki 1795 m. tyrimui. Analizuojama „valstybės“ ir „tautos“ samprata. Kalba yra įvardinama kaip savarankiškumo ir sąmoningumo determinantas. Svarbus dėmesys skiriamas religijai. Monografijos penktasis skyrius, skirtas Žemaitijai, yra savotiškas priedas. Naujųjų laikų pradžioje, t. y. XVI a. pradėjo formuotis savarankiškos kultūros formos, turėjusios išskirti LDK visuomenę iš ją supančių kaimynių tarpo. Tuo metu egzistavusios politinės realijos neleido sukurti vieningos lietuvių politinės tautos. Mathiasas Niendorfas savo monografijoje kalba tik apie kelis faktorius, lėmusius tautos kristalizaciją. Kaip ir kiekviena rimta mokslinė disertacija, taip ir ši knyga sukelia atgarsį, iššaukia diskusijas. Žemaitija yra tinkamas modelis, iliustruojantis dokumentais paliudytą tezę, tačiau pernelyg greitai atsisakoma integracinių „stabdžių“ visuomenėje analizės. Tai taip pat liečia tuometines neeuropines rusų žemes. Ginčai Liublino unijos laikotarpiu parodo, kad jos nebuvo traktuojamos kaip partnerės. Abiejų Tautų Respublikos elitui „trečia ir ketvirta“ nacija kaip politinis subjektas neegzistavo. Zbysławo Wojtkowiako nuomone, galbūt yra galimas recenzuojamos knygos išleidimas lenkų kalba.

ENMathias Niendorf is a middle-generation historian who is known as a German researcher of the modern period, i.e. 19th–20th c. A reviewed book of the author is a certain change in his researches because a study is intended for the analysis of the Grand Duchy of Lithuania from 1569 to 1795. The concepts of “a state” and “a nation” are analysed. The language is treated as a determinant of autonomy and consciousness. Special attention is paid to religion. The fifth chapter of the study is a kind of appendix about Lower Lithuania. At the beginning of the early modern period, i.e. 16th c., independent cultural forms started their formation process. These forms had to distinguish the society of the Grand Duchy of Lithuania from their neighbours. The existing political realias did not allow the creation of a united political nation. In his study, Mathias Niendorf touches only a few factors that influenced the crystallisation of the nation. This book, as any serious scientific thesis, provokes a discussion. Lower Lithuania is a suitable model that illustrates a thesis based on the documents, however, the analysis of integrational “brakes” of the society is rejected too fast. It also involves the then Russian lands out of Europe. The disputes during the period of the Union of Lublin indicate that the countries were not treated as partners. For the elite of the Polish–Lithuanian Commonwealth, the “third and fourth” nation, as a political subject, did not exist. According to Zbysław Wojtkowiak, the reviewed book may be published in Polish.