Endriejavo valsčiaus gyventojų mityba ir valgiai iki XX a. vidurio

LTStraipsnio objektas – buvusio Endriejavo valsčiaus gyventojų mityba XX a. I pusėje. Darbas pagrįstas autorės surinkta empirine medžiaga. Ji rinkta trimis etapais: 1975 m. ir 1985 m. (padedant mokiniams) bei 2006 m., kada buvo papildomai apklausti krašto gyventojai ir patikslinta anksčiau surinkta informacija. Lauko tyrimų metu iš viso buvo apklausta 17 asmenų, gyvenančių Endriejavo ir aplinkiniuose kaimuose. Publikacijos pradžioje trumpai apibūdinamos bendros to meto ūkininkų gyvenimo sąlygos, jų verslai (žemdirbystė, gyvulininkystė), turėję įtakos atitinkamai gyventojų mitybai. Atskirai aptariami kasdienių (būdingiausi– bulvynė, rūgšti bulvynė, plaktynė ir kt.) ir šventinių patiekalų (gamintų per kalendorines šventes ir šeimos švenčių dienomis) skirtumai, būdingiausi patiekalai ir valgymo režimas skirtingais sezonais. Atkreipiamas dėmesys į egzistavusius maitinimosi skirtumus tarp pasiturinčių ūkininkų, vidutiniokų ir mažažemių ar bežemių žmonių, samdinių. Užsimenama ir apie tam tikrus valgių laikymo bei gaminimo ypatumus, paties valgymo tradicijas - etiketą. Atkreipiamas dėmesys į būdingas pasninko tradicijas (populiariausi pasninko valgiai – Gavėnės padažas, kepta silkė, makalynė ir kt.), specifinę mitybą per organizuotas talkas. Atskiro dėmesio sulaukia atskiros duonos rūšys. Pastebima, kad visais metų laikais buvo prie įvairių patiekalų buvo valgoma ruginė duona. Dažniausiai kepta „ūkiška“, tačiau žinota ir plikyta, močiutės, kaimiška ir kitos duonos rūšys.

ENAn object of the article is the nutrition of the residents of Endriejavas municipality in the 1st half of the 20th c. The article is based on the empirical material collected by the author. It was done in three stages: in 1975, 1985 (with the help of students) and 2006 when the residents of the area were additionally interviewed and the already collected data was specified. During the research, 17 people who lived in Endriejavas and the surrounding villages were interviewed. At the beginning of the publication, a general description of living conditions of farmers and their trades (agriculture, stock-raising) that had influence to the nutrition is given. The differences between everyday dishes (typical dishes: “bulvynė”, “rūgšti bulvynė”, “plaktynė” and etc.) and festive dishes (that were made on an occasion of a calendar event or a family event), typical meals and eating regime during different seasons of the year are described separately. Attention is paid to the differences of nutrition between the wealthy farmers, the middle class, those who had little land or did not have land, and hinds. Some features of making and storing the meal and the tradition of eating “etiquette” are mentioned. Attention is paid to typical traditions of the fast (the most popular dishes during the fast were “Gavėnė” sauce, fried herring, “makalynė” and etc.) and a specific nutrition during the organised unpaid farm labour. Separate attention is paid to the types of bread. It is noticed that a rye bread was eaten with various meals all year long. The most popular type of bread was the roasted “ūkiška” bread, the blanched, grandmother's, rural and other breads were well known, too.