Organizacja i działalność sejmiku brzesko-litewskiego w drugiej połowie XVII i XVIII wieku

LTPo Liublino unijos pagal naują administracinį suskirstymą buvo nustatytos Brastos pavieto ribos. Šiame straipsnyje yra analizuojama Lietuvos Brastos seimelių organizacija ir jų veikla XVII a. antrojoje pusėje – XVIII a., o tiksliau – 1632–1794 metų laikotarpiu. Šio seimelio veikla mokslinėje literatūroje dar nėra pakankamai išnagrinėta. Lietuvos Brastos pavieto bajorija tuo laikotarpiu atliko nemažai administracinių funkcijų, tokiu būdu decentralizuodama valdžią, o tai sąlygojo bajorijos statuso išaugimą. Tyrimas yra grindžiamas Lietuvos Brastos pavieto seimelio šaltiniais ir kitais dokumentais. Pirmojoje straipsnio dalyje autorė aptaria bajorijos seimelių Karūnoje genezę, o taip pat ir politinę situaciją tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad seimelių atsiradimas LDK glaudžiai siejasi su tokios organizacijos raida Karūnoje. Antrojoje dalyje Ewa Kowalska nagrinėja vieno iš daugelio – Lietuvos Brastos – seimelio organizaciją. Toliau ypatingas dėmesys yra skiriamas šio seimelio – kaip administracinio-karinio savivaldos vieneto – vidaus veiklai. Sušauktuose seimeliuose būdavo analizuojamos problemos, apie kurias atsirasdavo būtinybė kalbėti Seime. Tai dažniausiai būdavo visai Abiejų Tautų Respublikos valstybei aktualūs politiniai klausimai. Brastos pavieto seimelis atspindėjo pavieto bajorijos vaidmenį administracinėje veikloje. Šis seimelis atliko ir savivaldos funkciją.

ENAfter the Union of Lublin, the boarders of Brest county were determined according to a new administrative division. The article analyses a Lithuanian organisation of Brest local parliaments and their activities from the second half of the 17th c. to the 18th c, to be more precise, in 1632–1794. The work of a local parliament has not been analysed enough in scientific literature. The Lithuanian landed nobility of Brest county had quite many administrative functions at that time; in this way the government was decentralised and the importance of the status of the landed nobility was increased. A research is based on the sources of a Lithuanian local parliament of Brest county and other documents. In the first part of the article the author presents the genesis of the local parliament of the landed nobility in the Kingdom of Poland and the political situation in Poland and Lithuania. Attention is paid to the fact that the appearance of local parliaments in the Grand Duchy of Lithuania is closely related to the development of such organisation in the Kingdom of Poland. In the second part, Ewa Kowalska analyses one of many organisations of the local parliament, the Lithuanian parliament of Brest. Special attention is paid to an internal management of this parliament as an administrative-military autonomy. The parliaments were analysing problems that were later discussed in the Parliament. Usually, the political issues were important to the whole Polish–Lithuanian Commonwealth. The work of Brest county parliament reflected the position of the landed nobility of the county in its administrative activities. This parliament also had the function of self-government.