Św. Brun na Llitwie w 1009 roku

LTStraipsnyje yra analizuojamos geografinės ir lingvistinės Lietuvos, Prūsijos ribos, šių vietovardžių skirtingas traktavimas tarp lenkų, rusų ir vokiečių. Remiamasi seniausiu žinomu lenkišku istoriniu X a. šaltiniu Dagome Iudex ir kitais XIII a. rašytiniais dokumentais. Žodis „Lietuva“ lenkiškuose šaltiniuose atsiranda ne anksčiau kaip XIII a. Sudėtinga pasakyti, ar šis žodis tuo metu buvo Prūsijos sinonimas. Autorius analizuoja, kaip skirtingais amžiais keitėsi šių teritorijų ribų, o taip pat ir gudų bei Rusios sampratos. Darbe minimos Šv. Alberto ir Šv. Vaitiekaus krikščioniškos misijos, o iš esmės tiriama Šv. Brunono Kverfurtiečio krikščioniška misija nagrinėjant geografinius jos lokalizacijos ypatumus, atkreipiant dėmesį į metų laiką, kurio metu vyko kelionė, veiksmus, įvykusius pagonims susidūrus su misionieriumi. Straipsnyje pristatoma Šv. Brunono asmenybė. Kai jis kaip misionierius keliavo į Prūsiją (arba į Lietuvą), jam daugiausiai galėjo būti trisdešimt penkeri metai. Iš išlikusio jo laiško Henrikui II matyti kad Šv. Brunonas buvo brandaus mąstymo žmogus. 996 m. kartu su Otono III dvaru pirmą kartą keliavo į Romą ir dalyvavo jaunojo Otono III karūnacijoje Šv. Romos imperatoriumi. Romoje suartėjo su Šv. Vaitiekumi, vėliau bendravo ir su Šv. Romualdu. Kartu su Šv. Brunonu į krikščionišką misiją keliavo apie dvidešimt žmonių. Visi jie mirė kankinio mirtimi po neilgų kentėjimų. Šv. Brunono misija savo tikslo apkrikštyti pagonis nepasiekė, tačiau ir po jo būta bandymų apkrikštyti Lietuvą, kurie yra glaustai aptariami šiame straipsnyje.

ENAn article analyses geographic and linguistic boarders of Lithuania and Prussia and the ways in which those place-names were treated among the Poles, Russians and Germans. It is referred to the oldest Polish historical source of the 10th c. “Dagome Iudex” and other written documents of the 13th c. A word “Lithuania” appears in Polish sources in the 13th c. at the earliest. It is hard to tell if the word was a synonym of Prussia at that time. The author analyses how the boarders of the territories and the concepts of Belorussians and Kievan Rus were changing in different centuries. Christian missions of St. Albert and St. Adalbert are mentioned, however, basically a Christian mission of St. Bruno of Querfurt is analysed by paying attention to its geographic localization features, season of the year when the journey took place and events when the Pagans confronted with the missionary. The article presents a personality of St. Bruno. When he as a missionary was going to Prussia (or Lithuania), he was not older than thirty-five. His remained letter to Henry II suggests that St. Bruno was a mature-thinking person. In 996, together with an estate of Otto III, he went to Rome for the first time and participated in a coronation of Otto III, Holy Roman Emperor. In Rome he became close with St. Adalbert and later was communicating with St. Romuald. Approx. twenty people were going to the Christian mission together with St. Bruno. All of them died as martyrs after short suffering. The mission of St. Bruno to Christianize the Pagans was not successful, however, there were some more attempts to Christianize Lithuania that are briefly discussed in the article as well.