Linų auginimas ir pluošto tvarkymas XX a. trečiajame–penktajame dešimtmetyje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Linų auginimas ir pluošto tvarkymas XX a. trečiajame–penktajame dešimtmetyje
Alternative Title:
Flax cultivation and flax fibre preparation in the 1920s-1940s
Keywords:
LT
Linų auginimas; Linų pluošto tvarkymas; Linų pluošto naudojimas; Lininkystės papročiai.
EN
Linen cultivation; Linen garn preparation; Use of linen garn; Customs of linen growing.
Summary / Abstract:

LTXX a. trečiajame - penktajame dešimtmetyje visi ūkininkai sėjo linus. Dažniausiai linai auginami kaip žaliava naminių audinių gamybai, rečiau pardavimui. Linų auginimas ir pluošto tvarkymas – ilgas ir sudėtingas darbas. Linus sėjami į plėšinį ar pūdymą. Sėjos laikas – balandžio pabaiga - gegužės mėnuo. Linai nuraunami rudenį, kai jų galvutės pagelsta. Nurauti linai išdžiovinami lauke ir suvežami į klojimą. Klojime, daužant linų galveles į suolą ir mušant kultuvėmis, atskiriami sėmenys. Pluoštą su stiebeliu rišanti medžiaga (pektinas) supūdomas linus paskleidus lygioje vietoje ant nušienautos pievos, rečiau mirkant upėje ar kūdroje. Pektinui suirus, linai pakeliami, surišami ir džiovinami lauke. Galutinai linai išdžiovinami pirtyje, virš duobės arba krosnyje. Išdžiovinti linų stiebeliai sulaužomi mintuvais. Išmintuose linuose likusios smulkios stiebelio dalys (spaliai) nubraukiami specialia pailga, dviašmene lentele su kotu (bruktuve). Nubrukti linai šukuojami šepečiais (šukom). Retesniais šepečiais nuo linų pluošto atskiriamos pakulos, tankesniais – pašukos. Iššukuotas pluoštas vadintas linu. Iš prasčiausių pakulų vejamos virves. Geresnės pakulos, pašukos ir linai verpiami. Iš pakulinių siūlų audžiamos paklodes, maišai. Iš pašukinių - kasdieniniai rankšluosčiai, drabužiai, patalynė. Iš lininių siūlų audžiamos staltiesės, dekoratyviniai rankšluosčiai, plona drobė išeigai vilkėtiems darbužiams. [Iš leidinio]

ENAll farmers sowed fields with flax in the 1920s–1950s. Flax, generally, is being grown as raw material for the production of homespun, more rarely, for sale. Flax cultivation and flax fibre preparation is long and complicated process. Flax is sown into virgin soil or fallow. Sowing time - late April-May. Flax is uprooted in autumn, when their heads are yellow. Uprooted and dried out flax is carried to the barn. Flax-seeds are separated from flax by smashing flax heads to the bench or by beating them with a dolly in the barn. The material which binds the fibre with the stalk (pectin) is rotted by spreading flax on the flat ground in the mowed off field, more rarely, by soaking flax in the river or in the pond. When pectin decomposes flax is raised, bound and dried outside. Finally, flax is dried over the pit in the bathhouse or in the oven. Dry flax stalk is being broken with flax-breaker. Small particles of the stalks (hards), which remain in braked flax, are wiped away with a special oblong, two-edged plate with handle (scutch). Wiped out flax is brushed. The more sparse brushes separate tow from the flax fibre, and more dense brushes separates flax combings. Carded flax fibre has been called linen. The worst tow is used for the rope-twisting. Better quality tow, flax combings and flax are being spun. Sheets and sacks are woven from coarse threads. Daily towels, clothes and bedding are woven from sack threads. Tablecloths, decorative towels and thin linen for glad rags are woven from linen threads.

ISBN:
9955589000
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2675
Updated:
2013-04-28 15:42:12
Metrics:
Views: 40
Export: