The Practice of using household surveys for estimating undeclared emigration

LTEmigracija tapo vienu svarbiausių įvykių, kuris dėl savo įtakos šalies populiacijos dydžiui ir struktūrai turėtų būti atspindėtas gyventojų demografinėje statistikoje. Tačiau daugelis nacionalinių statistikos institucijų įvairiose šalyse nepateikia tikslių statistinių duomenų apie emigracijos mąstą. Straipsnyje aiškinama, kodėl svarbu vykdyti namų ūkių apklausas, siekiant surinkti informaciją apie emigrantų savybes ir užpildyti šią empirinių duomenų spragą. Politikai, mokslininkai ir ekspertai, užsiimantys demografinės raidos ir migracijos fenomeno analize, neigiamai vertina oficialių institucijų pateikiamos statistinės informacijos kiekį ir kokybę. Vienas iš svarbiausių nacionalinių statistikos institucijų uždavinių turėtų būti ne tik emigrantų srautų stebėjimas, bet ir informacijos apie jų demografinius ir socioekonominius bruožus rinkimas. Tai leistų atlikti išsamią analizę apie emigraciją skatinančius veiksnius ir jos pasekmes. Deja, oficialiuose duomenų šaltiniuose paprastai nebūna patikimų statistinių duomenų apie nelegalios emigracijos apimtį, taip pat ir emigrantų charakteristikas. Taigi tyrimo objektas – nedeklaruojamos emigracijos reiškinys. Straipsnio tikslas – įvertinti emigracijos nustatymo metodikas, kai emigracija tiriama pasitelkus namų ūkių Rytų Europoje, Baltijos šalyse ir Armėnijoje apklausų duomenis. Rytų Europos ir Baltijos šalių regionas buvo pasirinktas dėl to, kad emigracijos mąstai daugelyje šio regiono šalių yra didžiausi tarp Europos Sąjungos šalių, o Armėnija pasirinkta todėl, kad ten buvo atlikta namų ūkių apklausa tiriant migraciją.

ENIn the modern world of globalization, emigration has become one of the most vital events that should be reflected in the population statistics due to its impact on the size and structure of the country’s population. The importance of correct evaluation of emigration is very high because, by influencing the efficiency of government policy making, it can help to avoid the negative consequences of emigration. However, many national statistical institutions of different countries fail to provide accurate statistics on emigration because of various obstacles which arise in the usage of administrative data sources. Politicians, researchers and experts engaged in the analysis of demographic development and the migration phenomenon are especially not satisfied with the amount and quality of the current statistical information provided by the official statistics. One of the important tasks for every NSI is not only to reflect the stocks and flows of emigrants, but also to provide their demographic and socioeconomic characteristics for the in-depth analysis of the determinants and consequences of emigration. Unfortunately, administrative data sources are usually unable to provide reliable statistics on the volume of undeclared emigration as well as on the characteristics of emigrants. Thus, the article discusses the benefits of conducting household surveys for obtaining information about characteristics of emigrants and filling this gap.