Padėčių nustatymo sistemos (GPS) prietaisų panaudojimas archeologijos paminklų žvalgymuose

LTNors jau keletą šimtų metų vyksta intensyvios mūsų senosios istorijos liekanų paieškos, dar daug jų tebėra nežinomų arba vėl pamirštų. Archeologijos vertybės glūdi žemėje arba po vandeniu, tad jų apsauga ir tyrimai visuomet prasideda nuo paties suradimo fakto. Suradus tokią vertybę svarbiausiąją lokalizuoti erdvėje. Tai viena pagrindinių archeologijos paminklų žvalgymo nuostatų. Šio lokalizavimo būdai būna įvairūs, tačiau juos visus galima suskirstyti į du pagrindinius: žodinį ir kartografinį. Žodinis (verbalinis) archeologijos paminklų lokalizacijos būdas yra dažniausiai aprašomasis, nurodant paties objekto išvaizdą, padėtį kitų objektų atžvilgiu, artimiausios aplinkos išvaizdą, atstumus iki pasirinktų orientyrų ir t.t. Tai apytiksjis lokalizavimo būdas. Jis gali būti labai išsamus ir pagal jį dažnai labai nesunku objektą pakartotinai surasti. Kartografinis (žemėlapinis) archeologijos paminklų lokalizacijos būdas yra jų vietos grafinis pavaizdavimas ant jau esamo kartografinio pagrindo arba atskiro žemėlapio (schemos) sukūrimas. Pastarasis būdas yra labai tikslus ir jeigu lokalizuojant objektą nepadaroma klaidų, jis laikomas ilgam lokalizuotu. Tačiau kartografuojant archeologinį objektą labai daug kas priklauso nuo naudojamo kartografinio pagrindo tikslumo. Tarybiniu laikotarpiu buvo labai iškreipta pati žemėlapio samprata, tad dar ir dabar tenka pradėti aiškintis nuo pagrindinių sąvokų. Visą kartografinį pagrindą galima apytikriai padalinti į 3 dalis: žemėlapius, planus ir schemas. [p. 87].

ENWhen an archaeological value is found it is of great importance to establish its spatial position. There are two ways of doing that: verbal and cartographical. The latter one is more precise, especially on large scale maps. Up till now archaeological values in Lithuania are positioned in a verbal descriptive way, which may become very inaccurate if the environment changes (Table 1, picture 1). The most accurate way to position archcological values is to do it according to their geographical co-ordinates, which nowadays can be easily established with the help of GPS apparatus. Together with the signals coming from artificial Earth satellites GPS (Global Positioning System) instruments position geographical co-ordinates of the site. Having cancelled error in calculation it became possible to rather precisely (up to 5-6 m accuracy) position co-ordinates of the objects. In the year 2000 appliance of "Garmin eTrcx" (Picture 2) enabled to position the co-ordinates of about 200 archcological values and other objects (mainly in the South and East of Lithuania). "eTrex" trials carried out outside in the natural environment at the hill-fort of Šeimyniškėliai (Anykščiai region) indicated slight changes in apparatus reading. However, at measuring two constant points, 10 m apart from each other, the results differed (Picture 3). This makes easier the cartography of archaeological and cultural heritage objects, localized on the earth surface and hardly distinguishable. Co-ordinates of archaeological values (or other objects) obtained by GPS, enable to accurately position the localization. The readingpoint then is the centre of the territory (centre of the hill-fort square, every barrow-picture 4). It is appropriate to indicate archaeological values by geographical coordinates and to neglect inaccurate description of their location in the registry, archaeological maps, atlases and list of values.