Naujas poeto įvaizdis, arba kaip atsiranda poetai šiuolaikinėje Lietuvoje

LTStraipsnyje, remiantis kultūros sociologu P. Bourdieu, siekiama atskleisti poeto įvaizdžio transformacijas. Neringos Abrutytės laikysena literatūros lauke ir jos poezija, šią laikyseną reflektuojanti, demonstruoja, kaip posovietinėje Lietuvoje pasikeitė literatūros lauko dinamika ir kovos dėl posto šiame lauke būdai. Šiuolaikiniam literatūros kritikui nepakanka tradicinių estetinės vertės kriterijų, norint suvokti tokios poezijos vietą literatūroje. Abrutytės įvaizdis įkūnija narcistinę tendenciją postmodernioje kultūroje, sumišusią su maištu ir prieš romantinį poeto įvaizdį, ir prieš įsigalintį laisvo menininko su laisvais įsipareigojimais valstybei bei gimtajai literatūrai tipą. Abrutytės poezija ir poeto įvaizdžio savikūra rodo, kaip radikaliai gali keistis tos poezijos reprezentuojamos vertybės ir kiek šiame radikalume vis dėlto priklausomybės nuo savos literatūros tradicijos. Maišto radikalumas yra vienas šios priklausomybės patvirtinimų. Kita vertus, poetė net nesistengia slėpti savo paraliteratūrinių tikslų ir išviešina tai, kas paprastai tik netiesiogiai rekonstruojama kaip literatūros lauko ir tam tikrų jo postų „kapitalas“. Garbė ir šlovė yra vienos pagrindinių šios menininkės įvaizdžio ir poetinio pasaulio vertybių, kurių nevengiama sieti ir su nesimboliniu kapitalu – pinigais. Nėra visai aišku, kas šiuolaikinės lietuvių literatūros lauke labiau funkcionuoja – talentingos poetės kūryba ar jos sukurtas agresyvios ir infantilios, naivios ir plėšrios panelės įvaizdis. Greičiausiai tokia dviprasmybė ir yra viena iš postmodernaus pasaulio organiškų išraiškų.

ENThe aim of the article is to reveal the transformations of a poet's image with reference to a sociologist of culture, P.Bourdieu. Neringa Abrutytė's attitude towards literature and her poetry that reflects the attitude demonstrates the dynamic change of literature and the ways of struggle for the position in the period of post-Soviet Lithuania. Traditional criteria of aesthetic values is not enough for a nowadays critic in order to understand the position of such poetry in literature. Abrutytė's image embodies a narcissistic tendency of the post-modern culture that is mixed with revolt against the romantic image of a poet and against the establishing type of a free artist with free obligations to the country and native literature. Abrutytė's poetry and self-establishment of an image of a poet indicates radical changes of represented values of poetry and the dependence on the own literary tradition in this thoroughness. The thoroughness of revolt is a confirmation of dependence. On the other hand, the poet does not even try to hide her paraliteral aims and makes public the objects, such as the literary field and the “capital” of some certain posts, that usually are indirectly reconstructed. Honour and fame are one of the main values of poetic world of the poet's image that is even related to antisymbolic capital that is money. It is not clear, what functions better in the nowadays literary field: the creative work of a talented poet or the image of aggressive and infantile, naive and vulturous miss created by the poet. Most likely this kind of ambiguity is an organic expression of the post-modern world.