Broniaus Radzevičiaus romano "Priešaušrio vieškeliai" skaitymas psichoanalizės kontekste

LTStraipsnyje, remiantis G. Jungo psichoanalizės ir ją literatūros analizei – Hermano Melville'o romanui „Mobi Dikas“ – pritaikiusio Edwardo R. Edingerio principais analizuojamas autobiografinis B. Radzevičiaus romanas „Priešaušrio vieškeliai“. Edingeris siūlo mokslinį analizės tikslą – suprasti kolektyvinę psichiką, formuojančią genialią menininko vaizduotę. Į romaną žvelgiama kaip į archetipinės psichikos reiškinius atspindinčią simbolių sistemą, leidžiančią pamatyti, kaip vaizdai naudojami intensyviai vidinei patirčiai perteikti, todėl straipsnyje paliečiama ir autoriaus gyvenimo, jo kartos drama, nuolatinis idealo siekimas, komplikuoti santykiai su artimaisiais, asmenybės transformacijų kelias. Atsiveriant individo asmenybei, psichikai, kūrybiniame procese neišvengiamai paliečiami jo asmeniniai kompleksai bei traumos: siekiama įžvelgti ir aptarti jų poveikį meno kūriniui. Analizėje naudojamas psichologinės interpretacijos metodas meno kūrinio įvaizdžius (psichikos realybę) laiko egzistuojančia pirmine duotybe. Individualios patirties suvokimą ir perteikimą valdo universaliausi kultūros turinio dariniai – archetipai. Atskiras dėmesys skiriamas „Priešaušrio vieškelių“ dieviškumo (Dievo Tėvo, Kristupo-Kristaus), motinos (tamsiosios motinos, pamotės) archetipams, tokiems archetipiniams simboliams, kaip vanduo, upė, žuvis-pabaisa, saulė-ugnis. Atskleidžiamos romano veikėjų sąsajos su mitinėmis – Prometėjo, Ozyrio – figūromis. Daroma išvada, kad kūrinio herojų (tėvo Kristupo ir jo sūnaus Juozo) paveikslai iš esmės yra vieno individo, paties Radzevičiaus, psichikos projekcija.

ENWith reference to Gustav Jung's psychoanalysis which was applied to literature analysis of Herman Melville's novel “Moby-Dick” by R.Edinger and the principles of Edinberg, an autobiographic novel “Priešaušrio vieškeliai” of B.Radzevičiaus is analysed in the article. Edinger offers a scientific aim of the analysis that is to understand a collective mind which forms a genial imagination of an artist. The novel is treated as a system of symbols that reflects the phenomena of an archetype mind which allows us to understand how images are used in order to render the inner experience, therefore, the article also reflects on the author's life and drama of his generation, the continuous aim of an ideal, complicated relationship with family members and the process of personal transformations. When the personality and mind is revealed during the creative process, it is impossible not to touch personal complexes and traumas: it is aimed to distinguish it and discuss its influence to the text. The psychological interpretation method that is used in the analysis treats the images (reality of mind) of an art work as an existing initially given phenomenon. The perception and rendering of individual experience is controlled by the most universal archetypes of the cultural content. Separate attention is paid to the archetypes of divinity (God Father, Christopher-Christ) and mother (darksome mother, stepmother) and their symbols, such as water, river, fish-monster, and sun-fire that are found in the novel. The relationship between the characters of the novel and mythological figures (Prometheus and Osiris) is revealed. To conclude, the images of characters (father Christopher and his son Joseph) actually belong to the mind projection of one individual who is Radzevičius himself.