Dalios Urnevičiūtės "Leona" - kūrinys apie moterų kasdienį gyvenimą

LTStraipsnyje analizuojama Dalios Urnevičiūtės apysaka „Leona“ (1987), pateikiant vieną iš galimų feministinio perskaitymo variantų. Apžvelgiama to meto autorės kūrybos recepcija, kritikų vertinimai; aptariama autorės ir apskritai, moterų kūrybos vieta 9-ojo dešimtmečio lietuvių literatūros kontekste. Analizė struktūruojama siekiant atsakyti į iš anksto apsibrėžtus orientacinius klausimus: apie kūrinio pasirinkimo motyvus; ryšį tarp autoriaus lyties ir kūrinio parašymo, publikavimo, sklaidos, recepcijos sąlygų; lyties nulemtą temą, pasakojimo būdą, kūrinio žanrą; lyčių sampratą tekste; vyrų ir moterų, jų tarpusavio santykių vaizdavimą, galios santykius tarp lyčių; moterų tarpusavio santykius ir jų socialinius vaidmenis, savojo moteriškumo vertinimą; moteriškąjį rašymo būdą. Straipsnio autorės vertinimu, „Leona“ yra vienas geriausių 9-ojo dešimtmečio ir viso sovietmečio lietuvių moterų stambiosios prozos kūrinių, joje užfiksuota tiršta paskutinio sovietmečio dešimtmečio kasdienybės panorama. Iš Gorbačiovo pertvarkos laikų literatūros „Leona“ išsiskyrė akivaizdžia „antivisuomeniška“ orientacija, „moteriškų“ vertybių teigimu, apskritai pozityviu požiūriu į gyvenimą, kai tuo metu ir literatūra, ir kiti menai stengėsi parodyti neigiamas tarybinio gyvenimo puses, „atverti pūlinius“. Nesuprasta liko rašytojos pastanga priešintis režimui, vertinusiam tik didžiuosius pasakojimus, kuriant mažąją istoriją, kurioje vertinama tai, ką režimas neigė: ištikimybė tradicijai, atida kasdienybei, meilė šeimai; būtent tai ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių „Leona“ nepasenusi iki šiol.

ENAn article analyses Dalia Urnevičiūtė's story “Leona” (1987) by presenting a variant of possible feminist ways of reading. The reception of author's creative works and evaluations of critics, the author and the position of women's writing in the context of Lithuanian literature in the 9th decade is reviewed. The analysis is structured according to the predetermined leading questions: the motifs of text selection; the relationship between the sex of the author and the conditions of writing, publishing, spread and reception of the text; the topic, way of narration and genre that are determined by the sex; the concept of sex; the representation of the relationship between men and women and the power relation between sexes; the relationship between women and their social roles, the evaluation of an own femininity; the feminine way of writing. According to the author of the article, “Leona” is one of the best pieces of prose of Lithuanian women in the 9th decade and in the whole Soviet period; it reflects a heavy everyday routine of the Soviet decade. “Leona”, as a piece of literature from the period of Gorbachev's restructuring, was different and was characterised by an obvious “antisocial” orientation, maintaining of “feminine” values and positive attitude towards life in general, when the rest of literature and other arts of that time attempted to show the negative side of the Soviet life and “reveal festers”. Those who appreciated only the biggest stories did not understand the author's effort to resist against the regime while making a little history where appreciation was directed only to the values that were denied by the regime: loyalty to tradition, attention to the routine, love to family; these are the main reasons why “Leona” is not superannuated till now.