Pasakojimo veiksmas literatūroje : Jurgio Savickio "Prabangos"

LTStraipsnyje, remiantis naratologijos teorija (G. Genette), analizuojamas J. Savickio apsakymas „Prabangos“. Pasakojimo veiksmo analizę sudaro komunikacines situacijos dalyvių – pasakotojo ir pasakojimo adresato –santykių nagrinėjimas, keliant klausimą, kaip kiekvienas jų konstruoja save patį ir savo kitą – realų ar numanomą pašnekovą, taip pat kaip jie suvokia savo kalbėjimą-pasakojimą. Kartu keliamas klausimas apie ryšį tarp skirtingų pasakojimo lygmenų. Tokia analizė parodo literatūrinio pasakojimo kaip pasakojimo ir kaip literatūros savivoką. Taip pat, per naratyvinio diskurso subjektų komunikacinius santykius atsiskleidžia tam tikras vyraujantis intersubjektinių santykių modelis. Savickio apsakyme galima fiksuoti tradicinės visuomenės modernėjimą: į kitą nukreiptą, intencionalų žodį, kaip pamatinę intersubjektinę jungtį, keičia reprezentavimo funkciją atliekantis žodis; kalbantis subjektas virsta save reprezentuojančiu ir priešais kito žvilgsnį save suobjektinančiu subjektu (susidvejinusiu subjektu); kaltės jausmas užleidžia vietą gėdos jausmui. Savickio proza taip pat žymi literatūrinio pasakojimo funkcijos keitimosi ribą. Iki tol lietuvių literatūroje pasakojimas iš esmės buvo suvokiamas kaip sakytinė komunikacija, funkcionuojanti tarp artumo ryšiais susijusių pašnekovų. Savickio prozoje vis labiau ryškėja rašytinė pasakojimo būtis. Čia pasakotojas ne tiesiogiai kreipiasi į pasakojimo adresatą, bet su juo užmezga dvilypį, žaidybišką bendrumo-suokalbio ir kartu svetimumo, ironiško atsiribojimo santykį. Sakymo akto tiesiogiškumą keičia rašymo vingiai bei dviprasmybės.Reikšminiai žodžiai: Adresatas; Autorius; Diskursas; Jurgis Savickis; Kodas; Literatūra; Naratologija; Pasakojimas; Pasakojimo gramatika; Pasakotojas; Addresser; Author; Code; Discourse; Grammar of narration; Jurgis Savickis; Lithuanian Literature; Narration; Narratology; Narrator.

ENWith reference to a narratological theory (G.Genette), an article analyses Jurgis Savickis' story “Prabangos”. The analysis of action contains the analysis of relationships between participants of the communicational situation (the narrator and the addressee of the narration); it is done by raising a question how each of them constructs itself and other of itself which is the real or implied interlocutor and how do they perceive their talking-narration. Another question about the relationship between different narration levels is raised. This kind of analysis presents the narrative as a narrative and as a literary perception. Also, the communicational relationship between the subjects of the discourse reveals a certain prevailing model of intersubject relationship. Savickis' story reveals the modernisation of a traditional society: an intentional word that is directed towards another object is treated as an intersubject connection which is changed by a word that has the function of representation; the talking subject becomes self representing and subjecting subject (a double subject); the feeling of guilt is changed by the feeling of shame. Savickis' prose also marks the line from which the function of literary narrative changes. Until then, the narrative of Lithuanian literature was understood as a verbal communication that functions between related interlocutors. Written narrative becomes more and more noticeable in Savickis' prose where the narrator indirectly applies to the addressee and makes a simultaneous relationship of an ambivalent and playful alliance-collusion and strange, ironic dissociation. The directness of verbal act is changed by convolutions and ambiguities of writing.