Antano Baranausko Anykščių šilelis: gėrėjimosi ir nevilties oksimoras

LTStraipsnyje, remiantis Naujosios kritikos suformuotais teksto analizės principais, analizuojamas ir interpretuojamas Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ antrosios dalies 22 eilučių fragmentas. Naujoji kritika remiasi prielaida, jog literatūrinė konkrečios patirties interpretacija įgauna atitinkamą formą – tai, ką kūrinys sako, yra neatsiejama nuo to, kaip jis tai sako – ir akcentuoja atidaus skaitymo, atskleidžiančio vidinę teksto logiką, svarbą. Vadovaujantis Charleso E. Bresslerio pasiūlyta septynių analizės pakopų schema analizuojama (1) teksto leksika (tarmybės ir archaizmai, žodžių denotacinių ir konotacinių reikšmių žaismas); (2) teksto aliuzijos bei jų kuriami intertekstualūs ryšiai tarp nagrinėjamos ištraukos ir poemos teksto visumos, tarp poemos ir kitų literatūros kūrinių (artimas literatūrinis – A. Mickevičiaus, Maironio poezijos – kontekstas); (3) teksto kalbos sukeliamų vaizdų tarpusavio santykiai (gretinami intensyvios grožio patirties ir ramybės motyvai); (4) įvairios tekste sutinkamos sintaksės formos (sintaksinė fragmento – sudėtinio prijungiamojo sakinio – struktūra); (5) teksto dramatinė situacija: kaip poetas „režisuoja“ literatūrinį vaizdą (romantizmo logika kuriama poetinės vaizduotės apoteozė – šilelis atgyja tada, kai intencionali suvokėjo mintis jį atgaivina); (6) tekste glūdinčios dviprasmybės, paradoksai. Apibendrinama, kad Baranauskui būdinga poetinių džiaugsmo ir skausmo emocijų jungtis turi ir praeinamumo refleksijos dimensiją. Poetinis mąstymas filosofinę praeinamumo idėją sukonkretina glaudžia patirties ir jos ištarimo sąsaja.Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Baranauskas; Naujoji kritika; Oksimoronas; Paulius Subačius; Teksto lygmenys; Tekstologija, metodas, kūryba, analizė, komentarai; Analysis; Antanas Baranauskas; Banauskas; Comments; Fiction; Levels of text; New criticism; Oxymoron; Paulius Subačius; Textological method.

ENWith reference to the principles of text analysis that were formed by the New critique, a fragment of 22 rows of the second part of Antanas Baranauskas poem “Anykščių šilelis” is analysed in the article. The New critique is based on a presumption that a literary interpretation of a particular experience obtains an appropriate form – what is said by the text is inseparable from the way it is said – and emphasizes the importance of attentive reading that reveals an inner logic of the text. According to E. Bressler' seven-stages analysis scheme, the following is analysed: (1) lexis of the text (vernacularisms and archaisms, play on denotative and conotative meanings of words; (2) allusions of the text and the created intertextual relationships between the analysed extract and the poem's text unit and between the poem and other literary texts (similar literary context is in the poetry of A.Mickevičius, Maironis); (3) relationship between images created by the language of the text (the motifs of an intensive beauty's experience and calmness are compared); (4) various syntactic forms of the text (the structure of a syntactic fragment that is the complex sentence); (5) dramatic situation of the text: how a poet “directs” a literary image (the logics of romanticism is created by apotheosis of poetic imagination: the pinewood becomes alive when an intentional mind of the perceiver makes it become alive); (6) ambiguities and paradoxes of the text. In conclusion, the unity of happiness and suffering that is characteristic of Baranauskas includes a reflective dimension of transience. Poetic thinking makes a philosophical idea of transience concrete with the help of correlation between experience and its verbal expression.