Fenomenologija ir literatūra: patirties fenomenologija Sauliaus Tomo Kondroto apsakyme "Senas namas"

LTStraipsnyje tiriamos fenomenologijos taikymo literatūros analizei galimybės, aptariami fenomenologinio metodo taikymo literatūros interpretacijai aspektai, pateikiamas fenomenologinės S. T. Kondroto apsakymo „Senas namas“ analizės pavyzdys. Fenomenologijos principas „sugrįžti prie pačių daiktų“ literatūros fenomenologijoje suprastinas kaip prievolė susilaikyti nuo literatūros tikrovės ar netikrovės postulavimo, išsivaduoti nuo psichologistinių, istoristinių ar objektyvistinių prietarų. Fenomenologiškai žvelgiant, literatūrinė tikrovė nėra objektyvaus pasaulio atspindys: svarbu ne kūrinio parašymo aplinkybės ir priežastys, o pačiame kūrinyje atsiveriančios patirties struktūros, kurios aktualizuojamos kiekvieno skaitytojo patirtyje. Literatūrinės tikrovės autonomiškumas atsiveria kaip galimybė dalyvauti nesamybėje arba patirti kaip esatį tai, ko nėra. Kondroto pasakojimas parodo sinestetinių juslių, esamybės ir nesamybės, laiko ir erdvės, skirtingų laiko modusų, „mano“ ir „kito“ savijautos susipynimą pasakojamoje dabartyje. Toks aprašymas iliustruoja fenomenologinę intencionalios sąmonės sampratą. Teksto analizė struktūruojama fenomenologiškai aptariant patirties intencionalumą, pasakotojo tapatybę, kūno padėtį ir savijautą, kito pasirodymą. Pagrindinė pasakojimo problema – paties pasakotojo tapatybė laiko ir prisiminimų verpetuose. Kelionė į paslaptingą seną namą – tai kelionė į metafizinį savęs kvestionavimą. Apsakymas liudija literatūrinio rašymo ir fenomenologinio aprašymo artimumą. Atskleisdami prasmę mes įprasminame patys save, nes literatūra tampa patirties mokykla.

ENAn article analyses possibilities to apply phenomenology to literary analysis, discusses the aspects of the application of phenomenological method to literary interpretation and presents an example of a phenomenological analysis of Saulius Tomas Kondrotas story “Senas namas”. The phenomenological principle “turning back towards things” is simpler in literary phenomenology; it is like a duty to restrain from postulation of literary reality or unreality and to become free from psychological, historic and objectivist superstitions. From the phenomenological point of view, the literary reality is not a reflection of an objective world: the circumstances and reasons for making a piece are not important, the important thing is the structures of experience that are in the piece and become topical in readers' experiences. The independence of literary reality reveals as an opportunity to participate in non-existence or to experience what does not exist. Kondrotas' story reveals the complexity of synesthetic senses, existence and non-existence, time and space, different time moduses, and the perception of “mine” and “their” in a narrative presence. This kind of narration illustrates a concept of a phenomenological intentional consciousness. The text analysis is structured phenomenologically by describing intentionalism, a narrator's identity, a position and feeling of a body, and the appearance of another object. The main topic of the narrative is the identity of a narrator in time and memories. The journey to an old mysterious house is a journey to a metaphysical questioning of yourself. The story reveals the closeness of literary writing and phenomenological narrative. When revealing the meaning we give a sense to ourselves because literature teaches about experience.