Muzika ir muzikantai tradicinėse rytų aukštaičių vestuvėse

LTRecenzijoje pristatoma Gailos Kirdienės sudaryta ir parengta knyga „Tradicinė rytų aukštaičių vestuvių muzika“ (2009). Mokslinėje studijoje mėginama atkurti tradicinių vestuvių eigą, pateikiant ją per vestuvių muzikantų ir muzikavimo prizmę. Pirmuose skyriuose pateikiama apibendrinta instrumentologinė medžiaga, aprašomi tiriamo regiono vestuviniai ansambliai ir jų atliekamas repertuaras. Čia randame daug vertingos faktinės medžiagos, surinktos iš istorinių šaltinių ir užrašytos autorės vykdytų ekspedicijų metu. Kirdienė, nušviesdama vestuvinių ansamblių retrospektyvą ir įvairovę, pagrįstai pažymi, kad rytų aukštaičių instrumentarijus iš kitų etnografinių sričių išsiskiria dūdmaišiu. Visai Aukštaitijai XX a. pirmoje pusėje ir vėliau labai būdingas klarnetas. Tačiau tai, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Zarasų, Utenos, Anykščių ir ypač Švenčionių apskrityse per vestuves grojo ir nedideli pučiamųjų orkestrėliai, – visiškai nauja informacija. Daug įdomių ir iki šiol nežinotų dalykų atskleista ir apie muzikantų vaidmenį tradicinėse vestuvėse. Rytų Aukštaitijoje buvo populiarūs įvairiausi vestuviniai apdainavimai. Knygoje gražiai aprašomi ir kiti vestuvių papročiai. Šis leidinys – ne tik naujas žingsnis etnologijoje, bet ir svarbus jos šaltinis, įamžinantis XX a. antroje pusėje per vestuves grotą repertuarą, atskleidžiantis liaudies muzikantų griežimo stiliaus ypatumus, įvairiopai nušviečiantis vis dar rusenančią autentišką vestuvių muzikavimo tradiciją.

ENThe review presents the book “Tradicinė rytų aukštaičių vestuvių muzika” [Traditional Wedding Music of Eastern Aukštaitians] compiled and prepared by Gaila Kirdienė (2009). The scientific study aims to recreate the course of traditional wedding from the perspective of wedding musicians and music. The first chapters present summarised instrumentological material, describes wedding ensembles of the region under discussion as well as their musical repertoire. The book contains a lot of valuable factual material collected from historical sources and written down during the author’s expeditions. By giving an outline of the retrospective and diversity of wedding ensembles, Kirdienė reasonably notes that the instrumentation of Eastern Aukštaitians differs from other ethnographical regions in that it has a bagpipe. Clarinet was very typical of the entire Aukštaitija region in the first half of the 20th c. and later. However, the fact that small brass bands played at weddings before World War II in the counties of Zarasai, Utena, Anykščiai and particularly Švenčionys is brand new information. Many interesting and so far unknown things related to the role of musicians in a traditional wedding have been revealed. Various wedding mocking songs were popular in Eastern Aukštaitija. The book gives a nice description of other wedding rituals. This publication is not only a new step in ethnology, but also an important source recording the wedding song repertoire of the second half of the 20th c., revealing the peculiarities of the style of playing music by folk musicians, and extensively describing still alive authentic tradition of wedding music.