Ledkalnis tuo aukštesnis, kuo daugiau jo po vandeniu nematyti: Iljos Lemeškino Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas
LTStraipsnis yra Ilja Lemeškin knygos „Solvijaus sakmė ir 1262 metų chronografas (pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuorašus)“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009) recenzija. I. Lemeškina savo darbu padarė milžinišką, fundamentalų įnašą į vadinamojo Sovijaus mito, vieno iš pagrindinių ir bene vienintelio ištisai paliudyto lietuvių mito, „kilį“. Vietoj XIX amžiuje paskelbtų dviejų nuorašų paskirų fragmentų dabar turime ištisus keturis pirminio rankraščio nuorašus, kuriuose, be visiems žinomo, pasirodo, esama ir daugiau, ligi šiol nežinotų Sovijų mininčių fragmentų. Dabar visi su Sovijaus mitu susiję visų pirminio rankraščio nuorašų fragmentai su pažodiniu vertimu į lietuvių kalbą ir būtinais tekstologiniais komentarais paskelbti Iljos Lemeškino knygoje, be to, dar pridėtas laisvesnis literatūrinis vertimas. Taigi iš esmės tik dabar – Iljos Lemeškino dėka – tapo įmanoma pradėti deramai nuodugniai, remiantis patikimu šaltiniu, tyrinėti Sovijaus mitą. Iljos Lemeškino pristatytas ir nuodugniai ištirtas „Chronografo“ tekstas patvirtina, kad mitologijai iš esmės, iš pačios jos prigimties yra būdingas nevienareikšmiškumas ir galbūt išties tai visai ne trūkumas, o milžiniškas privalumas, tik laukiantis mūsų atpažinimo ir pripažinimo. Tai kaip tik mitologijos „burės“, genančios ir varančios ją vis pirmyn, neleidžiančios įgrimzti užtakyje, be paliovos žadinančios ir ugdančios vaizduotę. Taip mūsų senoji dvasinė tradicija iki šiol nejučia tebegyvena mumyse ir, gindama nuo vienareikšmiškumo, palaiko mus gyvus.
ENThe article is a review of the book by Ilya Lemeshkin “The Saga of Sovius and the Chronograph of 1262” (according to Archival, Warsaw, Vilnius and I. J. Zabelin copies) (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009). The work by I. Lemeshkin made an enormous fundamental contribution to “the keel” of a so-called myth of Sovius, one of the major Lithuanian myths and probably the only one completely verified Lithuanian myth. Instead of separate fragments of two copies published in the 19th century, we currently have four full copies of the original manuscript, which, in addition to a known fragment, contain more fragments mentioning Sovius, which have been unknown so far. All Sovius-myth related fragments of all the copies of the original manuscript with a word-for-word translation into Lithuanian and necessary textual criticism comments have now been published in I. Lemeshkin’s book. Moreover, a freer literary translation has been included in it. Consequently, in fact it has become possible only now – thanks to Ilya Lemeshkin – to undertake proper detailed research on the myth of Sovius, based on a reliable source. The text of “The Chronograph” introduced and thoroughly researched by I. Lemeshkin confirms that mythology from its very nature is basically ambiguous and it is, perhaps, not a disadvantage at all, but rather a huge advantage which just awaits our recognition and acknowledgement. This is the “sail” of mythology driving it forward, not allowing it to sink in a creek and constantly stirring our imagination. In this way our old spiritual tradition has been insensibly living in us until now and, protecting us from unambiguity, has been keeping us alive.
