Kaukės: pirmapradė kūryba
LTStraipsnyje siekiama atskleisti atskirų kultūros tradicijų įvaizdžius kaip tų kultūrų pirmapradžio įvaizdžio kaukes. Autorius mano, kad visose tradicijose yra nekintantis archetipas, išreikštas įvairiausiomis priedangomis, priklausančiomis specifinėms kalboms, ritualams ir aplinkos sąlygoms. Tas archetipas būna žmoguje, bet pasireiškia įvairiais būdais, skiriančiais vienas kultūras nuo kitų. Pagal pirmaprades figūras - įvaizdžius žmogus suvokia savo padėtį, nustato savo vietą pasaulyje. Tai pirmapradės žodinės, ritualinės, skulptūrinės kaukės, atskleidžiančios gentims jų tapatybę. Kelti ontologinį klausimą, ar tos figūros egzistuoja, autoriaus teigimu, nėra jokio reikalo, nes be jų žmogus neatpažintų savęs. Kitaip tariant, tai nėra tokia refleksija, kai žmogus atsigręžia į save, į savo mąstymą, jausmus ir būseną arba pamato save atsispindintį kitame žmoguje; save jis nustato iš pasakų kaukių, iš pirmapradžių įvaizdžių. Aptaręs senąsias kultūras, autorius daro išvadą, kad panašiai yra ir su dabarties žmogumi, teigdamas, kad viena iš banalių dabarties krypčių – visatos ir visų jos įvykių sukultūrinimas. Nagrinėdamas personos ir „Aš“ santykį, autorius prieina prie išvados, kad asmuo sutampa su kultūros primestomis manieromis, ritualais, reikšmių tinklais, kuriuos kiekvienas iš mūsų nešiojamės. Apibendrinant teigiama, kad nors nebūtina deklaruoti, kad kad kultūra yra kokia nors žmogaus veiksmų ir mąstymo priežastis, ji vis tiek yra laikoma kaip būtina kaukė, norint gyventi kokioje nors grupėje.
ENIn this essay an argument is made that diverse cultures follow some verbal image or images which are expressed by an entire tradition in numerous variations. It is also argued that "original" speaking comprises the very "ways" that a cultural tradition considers them to be the genuine structure of the world, connecting divinities and mortals. All the images and "ways" of cultural tradition are "masks" of the verbal images considered to be "primal".
