Asmeninių ir sportinės veiklos vertybių vaidmuo ketinimams švariai varžytis arba sukčiauti

LTAktualumas. Sukčiavimas yra apibūdinamas kaip tyčinis nustatytų taisyklių pažeidimas, kuriam būdingas apgaulės elementas (Green, 2006). Sukčiavimui priešinga – švarus sportas, kuriame nesukčiaujama (Petróczi et al., 2021). „Švariai“ sportuodamas sportininkas savo potencialą pasiekia tinkamai treniruojantis, maitinantis ir ilsintis, o ne vartojant draudžiamus preparatus (USADA, 2012). Pastaruoju metu sukčiavimo fenomenas pritraukė vis daugiau mokslininkų dėmesio dėl padaugėjusių sukčiavimo skandalų, neteisėtų sporto lažybų ir dopingo vartojimo sporte (Kavussanu, 2014; Petróczi & Boardley, 2022; Petróczi et al. 2021; Ponseti et al., 2012; Šukys et al., 2019). Kitaip sakant, antidopingo taisyklių pažeidimai nėra vienintelis būdas sukčiauti sporte. Yra ir kitų sukčiavimo būdų, pavyzdžiui, sutartos sporto varžybos (Schöber & Stadtmann 2022). Sutartos sporto varžybos yra siekimas sąmoningai iškraipyti sporto varžybų rezultatą, norint įgauti materialinės naudos (Huggins, 2020). Taigi, sukčiaudamas sportininkas gali meluoti, apgaudinėti, vartoti dopingą ir daryti kitus taisyklių pažeidimus ne tik savo, bet ir kitų asmenų labui tam, kad kažkas gautų naudos (Vorstenbosch, 2010). Nagrinėjant sukčiavimą sporte ypatingas dėmesys sutelkiamas į dopingą. Dopingas yra tyčinis nustatytų sporto taisyklių pažeidimas ir viena iš sukčiavimo sporte formų (Kavussanu, 2019). Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 57,1 proc. sportininkų vartoja dopingą (Ulrich et al., 2018), o tai yra daug daugiau nei 1–2 proc. sportininkų, kurie paprastai sugaunami pažeidžiant antidopingo taisykles (Pasaulio antidopingo agentūra, 2021). Ištirtumas. Sukčiavimas sporte gali sukurti įvairių etinių problemų. Todėl pastarąjį dešimtmetį padidėjo mokslininkų susidomėjimas moraliniu elgesiu sporte (Kavussanu, 2019), ypač pabrėžiant prosocialų bei antisocialų elgesį.Antisocialus elgesys yra siejamas su sukčiavimu (Sage, Kavussanu, & Duda, 2006). Mokslininkai išsiaiškino, kad sukčiavimui gali turėti įtakos išoriniai veiksniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniai sukčiavimą lemiantys veiksniai išskiriami kaip moralinė aplinka, (Spruit, Kavussanu, Smit & IJntema, 2019), komandos įtaka (Bartholomew, Ntoumanis & Thøgersen-Ntoumani, 2010), tėvų įtaka (Šukys, Karanauskienė, & Šmigelskaitė, 2019) ir trenerio kuriama motyvacinė aplinka (Leo et al., 2009; Kavussanu et al., 2020). Vidiniai veiksniai yra asmenybės bruožai (Nicholls et al., 2017), moralinis tapatumas (Hurst et al., 2023; Ring, Kavussanu, & Hurst, 2018; Sukys et al., 2021), moralinis nusišalinimas (Kavussanu & Ring, 2017), gebėjimas atsispirti dopingui (Ring & Kavussanu, 2018) ir nuostatos į dopingą (Miškulin, 2020). Problema. Sukčiavimas sporte priklauso nuo įvairių aukščiau minėtų faktorių, tačiau ypač svarbus, bet mažiau ištirtas vidinis faktorius yra vertybės. Remiantis Schwartz (1992) universalinių vertybių teorija, identifikuota keturi aukštesnio lygio vertybių matmenys: savęs tobulinimas (galia, pasiekimai, hedonizmas), savitransendencija (universalizmas, geranoriškumas), atvirumas kaitai (stimuliacija, savireguliacija) ir konservatyvumas (atitikimas, tradicijos ir saugumas). Lee ir kt. (2008) nustatė, kad vertybės turi įtakos sprendimų priėmimui bei elgesiui. Priklausomai kokios vertybės yra sportininkui svarbesnės, jis gali būti linkęs elgtis vienaip arba kitaip, pavyzdžiui, sukčiauti sporte ar nesukčiauti. Ring, Kavussanu ir Gürpınar (2020) pažymėjo, kad sportininkai, kuriems svarbesnės savęs tobulinimo vertybes, palankiau vertina sukčiavimą sporte, o sportininkai, kurie vertina savitransendencijos ir konservatyvumo vertybes yra mažiau linkę sukčiauti.Tačiau ne vien asmeninės vertybės gali turėti įtakos atletų ketinimams bei elgesiui, bet ir sportinės veiklos vertybės. Lee ir kt. (2000, 2007, 2008) suskirstė sportinės veiklos vertybes į: moralines, kompetencijos ir statuso. Moralinės, kompetencijos ir statuso vertybės gali turėti įtakos sportininkų nuostatoms (įsitikinimams) ir pasirinkimui. Lee ir kt. (2008) nustatė, kad moralinės ir kompetencijos vertybės teigiamai susijusios su prosocialiomis nuostatomis, taip pat moralinės vertybės yra neigiamai susijusios su nuostatomis į sukčiavimą. Nustatyta, kad statuso vertybės teigiamai susijusios su antisocialinėmis nuostatomis, pavyzdžiui, nuostatomis į sukčiavimą sporte. Kavussanu (2019) atliktame tyrime buvo paminėtos sportininkų vertybės, nagrinėjant trenerių įtaką sportininkams, ir rastas neigiamas santykis tarp moralinių sportininkų vertybių ir dopingo tikimybės. Svarbu pabrėžti, kad mokslinių tyrimų, kurie nagrinėja ryšį tarp sportininkų vertybių ir sukčiavimo sporte yra nedaug. Kitaip sakant, tai nauja ir dar mažai ištyrinėta tematika ir mokslininkai dar tik pradeda nagrinėti asmeninių bei sporto vertybių sąsajas su sportininkų antisocialiu elgesiu (Ring et al., 2023). Be to, sportininkų vertybių sąsajų su sukčiavimu atskleidimas galėtų prisidėti ir prie edukacinių sukčiavimo prevencijos programų kūrimo. Tokią prielaidą pagrindžia ir jau randami pavieniai tyrimai, kurie atskleidžia, kad integruotos vertybės sporte gali turėti įtakos sumažėjusiai dopingo vartojimo tikimybei (Kavussanu et al., 2020). Be to, antidopingo organizacijos, siekdamos skatinti švarų sportą, taip integruoja edukacines programas, paremtas vertybėmis, pavyzdžiui, „100% ME“ (UKAD, 2018), „TrueSport“ (USADA, 2012) ir „Sport Values in Every Classroom“ (WADA, 2019). [...].

ENRelevance of the research. Cheating is defined as the voluntary violation of established rules, characterized by an element of deception (Green, 2006). The opposite of cheating is clean sport (Petróczi et al., 2021). When athletes are 'clean', their sports potential is reached because of proper training, nutrition, and rest, and not because of banned substances (USADA, 2012). Recently the phenomenon of cheating has attracted more and more attention from researchers due to the increased cheating scandals, match-fixing and doping in sports (Kavussanu, 2014; Petróczi & Boardley, 2022; Petróczi et al., 2021; Ponseti et al., 2012; Šukys et al., 2019). It means that anti-doping violations are not the only form of cheating in sports. There are other forms of cheating, such as match-fixing (Schöber & Stadtmann 2022). Match-fixing is an attempt to deliberately distort the outcome of a sports game in order to gain material benefits (Huggins, 2020). Therefore, cheating athletes may lie, deceive, use doping, and commit other violations of the rules not only for their own benefit but also for the benefit of other in order to gain some advantage (Vorstenbosch, 2010). When examining cheating in sports, special attention is paid to doping. Doping is an intentional violation of established sports rules and one of the forms of cheating in sports (Kavussanu , 2019). A recent study revealed that up to 57.1 % athletes are using doping (Ulrich et al., 2018). It is much higher than 1-2%. athletes who are usually caught committing anti-doping violations (World Anti-Doping Agency, 2021). Scientific research of the topic. Cheating in sports can create a variety of ethical issues. Therefore, in the last decade, the interest of researchers in moral behavior in sports has increased (Kavussanu, 2019), especially emphasizing prosocial and antisocial behavior. Antisocial behavior is associated with cheating (Sage, Kavussanu, & Duda , 2006).Researchers have found that cheating is associated with both external and internal factors. External factors include moral climate, (Spruit, Kavussanu, Smit & IJntema, 2019), team influence (Bartholomew, Ntoumanis & Thøgersen-Ntoumani, 2010), parental influence (Šukys, Karanauskienė, & Šmigelskaitė, 2019) and motivational climate created by a coach (Leo et al., 2009; Kavussanu et al., 2020). Internal factors include personality traits (Nicholls et al., 2017), moral identity (Hurst et al., 2023; Ring, Kavussanu, & Hurst, 2018; Sukys et al., 2021), moral disengagement (Kavussanu & Ring, 2017), doping self-regulatory efficacy (Ring & Kavussanu, 2018) and attitudes towards doping (Miškulin, 2020). Problem of the research. Cheating in sports is associated with various factors mentioned above, but a particularly important however less studied internal factor is values. Based on Schwartz's (1992) theory of universal values, four higher-level value dimensions are identified: self-enhancement (power, achievement, hedonism), self-transcendence (universalism, benevolence), openness to change (stimulation, self-regulation), and conservation (conformity, tradition, and security). Lee et al. (2008) found that values influence decision-making and behavior. Depending on which values are more important to athletes, they may be inclined to behave one way or another, for example, to cheat in sports or not to cheat. Ring, Kavussanu, and Gürpınar (2020) revealed that athletes who value self-enhancement values are more likely to cheat in sports, while athletes who value self-transcendence and conservation values are less likely to cheat. However, not only personal values can influence the intentions and behavior of athletes, but also sports values. Lee et al. (2000, 2007, 2008) identified such sports values: moral, competence and status.Moral, competence and status values can influence athletes' attitudes and choices. Lee et al. (2008) found that moral and competence values are positively related to prosocial attitudes, and moral values are negatively related to attitudes toward cheating. Status values have been found to be positively related to antisocial attitudes, such as attitudes toward cheating in sports. A study by Kavussanu (2019) found a negative relationship between athletes' moral values and the likelihood of doping. It is important to emphasize that there are few scientific studies that examine the relationship between athletes' values and cheating in sports. In other words, it is a new topic, and researchers are just beginning to examine the connections between personal and sports values and athletes' antisocial behavior (Ring et al., 2023). In addition, uncovering the relationship between athletes' values and cheating could contribute to the development of educational doping prevention programs. This assumption is supported by studies revealing the influence of integrated values in sports on the likelihood of reducing doping (Kavussanu et al., 2020). In addition, anti-doping organizations integrate value-based educational programs to promote clean sport, such as “100% ME” (UKAD, 2018), “TrueSport” (USADA, 2012) and “Sport Values in Every Classroom” (WADA, 2019). Therefore, it is important to know which values have a greater influence on athletes' decision to cheat. Scientific research examining the issue of cheating in sports has so far delved more into the issue of doping. But since cheating in sports is not only related to doping, there is a lack of knowledge and understanding in order to find out the factors that lead to cheating. Hence, it is necessary to study the influence of values on cheating in addition to the other already examined factors. [...].