"Metanoia" Льва Платоновича Карсавина

LTŠiame straipsnyje mėginama suvokti vieno paskutiniųjų Levo Karsavino (1882–1952) darbų logiką, filosofinę gelmę ir krikščionių filosofo keliamų idėjų bei jo asmeninio likimo sąsajas. Karsavinas – rusų stačiatikių religinis filosofas, kultūros istorikas, medievistas ir klasikinės teologijos žinovas. Ištremtas iš Rusijos, jis atrado tėvynę katalikiškoje Lietuvoje, kur dirbo ir įgyvendino savo intelektualinius užmojus Vytauto Didžiojo universitete. Karsavino pasaulyje krikščioniškos idėjos tradicinės. Traktatas „Apie tobulybę“ parašytas 1952 m. lagerio ligoninėje. Šiame veikale sutelktos svarbiausios Karsavino metafizikos idėjos. Tobulybės samprata atsiduria jo apmąstymų centre. Pasiekti tobulybę galima tiktai perpratus jos esmę. Filosofui rūpi klausimas: ar gali žmogus, ribojamas savo subjektyvios būties, sužinoti ką nors apie objektyvią, tobulą būtį? Žmogus siekia tobulybės netobulai ir nuolat. Šitas nuolatinumas atsispindi netobuloje būtyje. Žodis „atsivertimas“ – vienas iš Karsavino filosofijos raktažodžių. Tai graikiško žodžio, paprastai verčiamo kaip „atgaila“, atitikmuo. Veikale „Apie tobulybę“ Karsavinas išsivaduoja iš kalbos ribotumo, kad galėtų išreikšti tam tikrą, anapus mūsų suvokimo glūdinčią patirtį. Teologinė Karsavino mintis gimsta loginiams argumentams susipynus su intelektualiai konstruojamais poetiniais vaizdiniais. Šio darbo logiką dera atskleisti atsižvelgiant į tobulybės reiškėjo idėjų ir likimo sąryšį. O žvelgiant žemiškuoju žvilgsniu – sukrečia traktato atsiradimo aplinkybės.

ENThe article attempts to grasp the rationale of one of the latest works of Lev Karsavin (1882–1952), the philosophical depth and links between the ideas escalated by the Christian philosopher and his personal destiny. Karsavin was the Russian Orthodox religious philosopher, cultural historian, specialising in the Medieval Ages and expert in the classical theology. Having been deported from Russia, he found a homeland in Catholic Lithuania, where he worked in the Vytautas Magnum University and achieved his intellectual aspirations. Christian ideas were regarded traditional in the Karsavin’s world. He wrote a tractate “On Perfection” in the labour camp hospital in 1952. This work focuses on Karsavin’s main ideas of metaphysics. The concept of perfection becomes the focus of his reflections. One can achieve perfection only having grasped its essence. The philosopher is preoccupied with the following question: can a person restricted by his own subjective being learn anything about the objective and perfect being? A human being is seeking perfection in a flawed and constant manner. Such perpetuation is evident in the imperfect being. The term “conversion” is one of the keywords in Karsavin’s philosophy. It is an equivalent to a Greek word, usually translated as “repentance”. In his work “On Perfection”, Karsavin frees from language restrictions in order to express certain experiences beyond our comprehension. A theological thought is born to Karsavin when logical arguments intertwine with intellectually constructed poetic images. The rational of such work should be revealed with regards to the relation between philosopher’s ideas of perfection and his destiny. And from the earthly point of view, the circumstances for the creation of the tractate are striking.