Levas Karsavinas ir Osvaldas Spengleris: dvi praeito amžiaus pirmosios pusės kultūrologinės koncepcijos

LTStraipsnyje pirmą kartą analizuojamos praeito amžiaus pirmosios pusės mąstytojų Levo Karsavino ir Osvaldo Spenglerio dvi kultūrologinės koncepcijos. O. Spengleris ir L. Karsavinas jau savo ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu reiškėsi kaip istorijos mokslo novatoriai. Jų netenkino tradicinio „rankiškojo“ istorizmo nuostata, netenkino anuometinių istorijos mokslo autoritetų propaguota „genetinės istorijos“ paradigma. Tačiau jų siūlyti reformavimo keliai skyrėsi – O. Spengleris siūlė apskritai atsisakyti vieningos pasaulio istorijos vizijos, pakeičiant ją civilizacinių modelių lyginamąja analize, tuo tarpu L. Karsavinas neatsisako vieningos pasaulinės istorijos, nors, kaip ir O. Spengleris, jis siūlo fenomenologiškai vertinti istorijos reiškinius, kuomet svarbus yra ne tik galutinis istorijos tikslas, bet kiekviena jos akimirka. Abu aptariami autoriai savo darbuose pateikė originalias kultūros sampratas. Skirtingos pradinės nuostatos pasaulinės istorijos atžvilgiu sąlygojo ir jų kultūros sampratų skirtumus. Nors jie ir neigiamai vertino bolševikų veiksmus, tačiau abu buvo linkę jų egzistavimą laikyti Rusijoje susiklosčiusių aplinkybių neišvengiama realybe. „Bolševikų revoliuciją“ jie atskiria nuo pačių bolševikų, kurių nelaiko revoliucijos įkvėpėjais. Pastarąjį vaidmenį jie teikia pačiai rusų kultūrai. Revoliucijos idėja, kaip ir pati revoliucija, O. Spenglerio ir L. Karsavino suprantama kaip Rusijos atsisakymas gyventi pagal jai svetimas europietiškas taisykles ir jos sugrįžimas į nuosavą eurazietiškąjį pasaulį.

ENTwo culturologic concepts developed by thinkers of the first half of the 20th century, Lev Karsavin and Oswald Spengler, are analysed for the first time in the article. Already in their early creative period, Oswald Spengler and Lev Karsavin portrayed themselves as innovators of the science of history. They were not satisfied with the view of the traditional “manual” historism, neither were they satisfied with the paradigm of “genetic history”, promoted by the then authorities of the science of history. However, their paths of reforms differed: Oswald Spengler suggested rejecting the uniform vision of the world history altogether, by replacing it with comparative analysis of civilisation models; whereas Lev Karsavin is not rejecting the uniform vision of the world history, although, as Oswald Spengler, he suggests phenomenologically evaluating historical phenomena, taking into account not only the final historical outcome, but also each historic moment. Both authors in question presented original cultural concepts in their works. Different initial attitudes in terms of world history influenced the differences in their cultural concepts as well. Even though they negatively viewed Bolsheviks’ activities, both of them were inclined to consider their existence as the inevitable reality of circumstances formed in Russia. They separate the “Bolshevik Revolution” from the Bolsheviks themselves, whom they do not regard as the inspiration of the revolution. They attribute this role to the Russian culture. Oswald Spengler and Lev Karsavin understood the idea of the revolution, as the revolution itself, as Russia’s rejection of foreign European rules of life, and its return to the familiar Euro-Asian world.