"Z jasności, wysokości" į wokół wiersza Czesława Miłosza "Ale książki"

LTCzesławo Miłoszo eilėraštis tarsi išauga iš pokalbio, tampa balso tarp kitų balsų įrašu, bandymu surinkti dialogo platesnėmis temomis argumentus. Šiame mažame lyriniame traktate apmąstymai apie knygos prigimtį, jos esmę, egzistavimo būdus, vietą kultūroje ir indėlį žmogaus dvasingume įgauna autonominius bruožus. Eilėraštyje Bet knygos poetas atžagariai pakeičia seno priešinimo gamta–kultūra prasmę. Taip šiame kūrinyje tarp rašymo proceso ir prigimtinio ritmo iškyla analogija. Knygos atsiveria taip, tarsi būtų gamtos kūriniais. [...] Svarbu tai, kad besikartojantis „Bet knygų“ argumentas nustato matą ir darną, tampa buvimo įsivaizdavimu ir kultūros Universum paieška. Eilėraštyje Bet knygos konfrontacija nėra išsprendžiama, nes pasisakymas pakimba tarp ditirambų ir elegijos, ekstatiško džiaugsmo ir mirties refleksijos išpažinties ir objektyvumo, atskleidimo ir paslapties. [...] Žmonijos reikalų apžvalga supriešinama su nepasiekiama, tik įsivaizduojama, dieviškąja perspektyva. Knygos skaitytojų yra daug, tačiau knygos prasmę nustato tik Didysis Skaitytojas. Knygų suvokimas tampa pasaulio Knygos skaitymu. Czeslawas Miloszas – tai Knygos poetas – kaip Biblijos vertėjas, kaip rimtų gyvenimo įvykių registruotojas, tvarkantis savo paties sukurtų kūrinių biblioteką, menininkas ir būties paslapčių tyrinėtojas. Nuo knygos žengiame žingsnį Knygos link. [...] Knygos padeda suprasti gyvenimą ir likimą, tačiau apsireikšdamos iš „šviesybių ir aukštybių“, jos nebegali būti prasmės neturinčia beveik atsitiktinių tomų kolekcija.

ENThe poem by Czesław Miłosz as if grows out of the conversation and becomes a recorded voice among other voices, an attempt to collect arguments for a dialogue on broader topics. In this small lyrical tractate, the contemplation of the nature of the book, its essence, means of existence, the place in culture and contribution to the spirituality of a person acquires autonomous features. In the poem “But the Books” the poet changes the meaning of the old contraposition nature – culture in a retrograde manner. Thus an analogy between the writing process and the natural rhythm emerges in this work. Books are revealed as if they were works of nature. It is worth mentioning that the recurring argument in the “But the Books” sets up the gauge and harmony, and turns into the existence imagination and the search for the Universum culture. The confrontation is not resolved in the poem “But the Books”, because the statement is found somewhere in between dithyrambs and elegy, ecstatic joy and the confession of the death reflection, as well as objectivity, revelation and mystery. A review of humanity affairs is opposed to the unreachable and only imaginable divine perspective. Although there are many readers of the book, the meaning of the book is defined only by the Great Reader. Understanding a book becomes the reading of the Book of the World. Czesław Miłosz – is the poet of the Book – as the translator of the Bible, a register of important life events, managing the library of works that he has created, an artist and an explorer of mysteries of the existence. We take a step from a book towards the Book. Books help understand life, however, coming “from the light and the above” they can no longer be a meaningless collection of almost random volumes.