Kwestia kultury słowiańskiej we wczesnej myśli Józefa Albina Herbaczewskiego

LTStraipsnyje aptariamas praktiškai Lietuvoje neanalizuotas lietuvių ir lenkų rašytojo modernisto Juozapo Albino Herbačiausko (1876–1944) tyrimo laukas – slavistikos studijos, rašytojo santykiai su rusų literatūra, viešinama jo paskaita, skirta L. Tolstojaus asmenybei ir kūrybai. Autorė įžvalgiai pastebi J. A. Herbačiausko sinkretinį mąstymą ir visos kultūros bei literatūros matymą. J. A. Herbačiauskas buvo aktyvus XX a. pirmosios pusės Lietuvos ir Lenkijos kultūrų veikėjas. Lietuvių tyrinėtojų laikomas pirmuoju lietuvių literatūros modernistu, jis priskiriamas ir prie Jaunosios Lenkijos rašytojų. Didžiąją gyvenimo dalį Herbačiauskas gyvai domėjosi Vakarų Europos bei Rusijos literatūros ir filosofijos naujienomis. Gyvendamas Krokuvoje 1902 m. jis įsijungė į profesoriaus Mariano Zdziechowskio iniciatyva įkurtą Slavų klubą (1901–1914), kuriam priklausė žymūs to meto mokslininkai, profesoriai, menininkai ir visuomenės veikėjai. Herbačiauskas klube skaitė paskaitas, spausdino straipsnius mėnesiniame klubo žurnale „Slavų pasaulis“, o po kelerių metų ėmė redaguoti šio, žurnalo skiltį „Lietuviškos spaudos apžvalga“. Savo paskaitose 192 ir straipsniuose apie rusų kultūrą rašytojas daugiausiai dėmesio skyrė Dmitrijaus Merežkovskio, Fiodoro Dostojevskio, Konstantino Leontjevo ir Levo Tolstojaus idėjoms, kritikuodamas bizantizmą, nihilizmą, rusiškąjį mesianizmą ir tautinės idėjos nebuvimą Rusijoje. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojai iki šiol apeidavo slavų kultūros klausimą Herbačiausko kūryboje, susitelkdami ties lietuvių ir lenkų literatūros problemomis, todėl šios temos pristatymas padės geriau pažinti įvairiapusę rašytojo asmenybę ir sudėtingą jo pasaulėžiūrą.

ENThe article discusses the field of studies, which has almost not been analysed in Lithuania, of the Lithuanian and Polish modernist writer Juozapas Albinas Herbačiauskas (Jozef Albin Herbaczewski) (1876–1944) – Slavonic Studies,the writer’s relationships with the Russian literature and publishes his lecture devoted to the personality and works of Lev Tolstoy. The author of the article shrewdly observes Herbačiauskas’s syncretic thinking and his comprehensive cultural and literary vision. Herbačiauskas was an active figure of the Lithuanian and Polish cultures in the first half of the twentieth century. Considered as the first Lithuanian literary modernist by Lithuanian researchers, he is also classified as a writer of the Young Poland. During a major part of his life, Herbačiauskas took a keen interest in the news of West European and Russian literature and philosophy. While living in Kraków, in 1902 he joined the Slavic Club (1901–1914) established by Professor Marian Zdziechowski, which united well-known scientists, professors, artists, and public figures of that time. In the club, Herbačiauskas delivered lectures, published articles in the club’s monthly journal The Slavic World and, after several years, began to edit the section “Lithuanian Press Review” of the journal. In his lectures and 192 articles about Russian culture, the writer focused on the ideas of Dmitriy Merezhkovskiy, Fyodor Dostoyevsky, Konstantin Leontyev, and Lev Tolstoy, while criticising byzantism, nihilism, Russian messianism, and absence of a national idea in Russia. Polish and Lithuanian researchers have so far evaded the issue of Slavic culture in Herbačiauskas’s works, focusing on the problems of Lithuanian and Polish literature; therefore, the presentation of this topic will help better knowing the diverse personality of the writer and his complex worldview.