Can justice hide betrayal? Levinas's discussion with Freud
LTStraipsnyje aptariama E. Levino kritika Freudo psichoanalizės atžvilgiu. Tai filosofinės kritikos diskusija. Ar yra konflikto tarp monoteizmo motyvas, atstovaujant judaizmui ir politeizmui, pagonybei? Ar gali teisingumas būti be smurto? O gal ne? Šiame konflikte slypi gilus filosofinis ir etinis prieštaravimas: ar gali moralė būti be smurto, arba gal įstatymas visada sąlygoja jėgos brutalumą? Teorijos, teigiančios, kad smurtas yra paslėptas, net jei visada laimi, laikomos kaip pagoniškos. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Levino pagonybės kaltinimas yra pateisinamas. Autorius stengiasi įrodyti, kad nepaisant daugelio nesusipratimų, yra tiesos šiame kaltinime. Freudo mintis, taip pat, kaip Levino, gali būti žiūrima kaip atsakas į 20 amžiaus pirmojo pusmečio dramatišką smurto patirtį. Ypač antisemitizmas. Abu panašiai tvirtino, kad praeities bei esamas idealizavimas, religijos, filosofijos ar pagaliau racionalaus mokslo paguoda pasirodė esanti iliuzija. Gryna būtybė – tai Esybė, atskleidusi savo brutalią išvaizdą. Freudo manymu, smurto šaltinis yra būtent žmogaus troškimas, iliuzijos. Pavyzdžiui, „Moralinio gėrio iliuzijoje“ pasakojama savo tėvui susitaikyti su antisemitine agresija. Taigi Freudas reikalauja bet kokią iliuziją pamiršti. Levinas tikriausiai gina Freudo tėvą. Jis sakydavo: ką gali padaryti žmogus tokio smurto atveju? Levinas – tai būtybė su savo viršenybe ir smurtu, kuri turi tapti iliuzija.
ENLevinas places each of the philosophical or even scientific theories in the dimension created by the monotheism on the one hand, a personification of which is Judaism, and paganism on the other hand that finds shelters for itself in the shape of infinite numbers of modern rationalisations. The difference is rooted in the attitude towards violence and justice. Can justice be free of violence? Or maybe not? This conflict hides a deep philosophical and ethical controversy: can morality be free of violence, or maybe the law is always conditioned by the brutality of the force? The theories, stating that violence, even if hidden in being, always prevails, are qualified as pagan. In my paper, I will ask the question: is the severe accusation of Levinas against psychoanalysis, the accusation of paganism, justified? I will try to prove that despite many misunderstandings, there is some essential truth in this accusation.
