LTStraipsnyje tiriamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės (šlėktos) požiūris į okupacinę Švedijos ir Rusijos valdžią nuo 1655 m. rudens iki 1656 m. pradžios. Beveik visa šalis buvo užimta Rusijos armijos ir kazokų. Sostinė Vilnius 1655 m. rugpjūčio 8 d. buvo sugriauta. Tuo pat metu į Lenkiją ir Lietuvą įžengė Švedijos kariuomenė. Lenkų kariuomenė greit patyrė pralaimėjimą, ir karalius Jonas Kazimieras apleido šalį. Tad Lietuvos šlėkta prarado viltį sulaukti paramos iš Lenkijos ir buvo priversta gyventi naujomis sąlygomis. Daugelis jų, ypač iš pietų ir šiaurės Lietuvos, prisiekė ištikimybę carui, daug karių ir karininkų perėjo tarnauti į Rusijos armiją. Kai kurias viltis kėlė tai, kad Lenkiją užėmė Švedijos kariuomenė. Lenkijos armija ir diduomenė kapituliavo prieš Švedijos karalių, kuris pažadėjo atgauti teritorijas rytuose. Buvo laukiama, kad prasidėjus Švedijos ir Rusijos karui pavyks išsilaisvinti iš rusų ir kazokų okupacinės valdžios. Tokia padėtis kėlė nerimą Rusijos valdžiai, kuri ėmė ieškoti Lietuvos šlėktų palankumo. Pastarosios padėtis buvo labai komplikuota – teko rinktis tarp tarnavimo Rusijos carui arba Švedijos karaliui, arba laikytis neutraliai, rizikuojant sulaukti rusų priespaudos. Situacija pasikeitė 1656 m. pradžioje sužinojus, kad karalius Jonas Kazimieras sugrįžta į šalį.
ENThe article is dedicated to some matters concerning attitudes and situation of the nobility (szlachta) in the Grand Dutch of Lithuania between the autumn of 1655 to the beginning of 1656. The country was almost entirely conquered by Russian and Cossaks army. Wilno - the capital was destroyed on August 8th 1655. Meantime the Swedish army entered Poland and Lithuania. Polish army was very quickly defeated and the king Jan Kazimierz left the country, which in turn took away the hopes of getting help from Poland and forced the Lithuanian nobility to live in new realities. Many of them, especially from the Eastern and Northern parts of Lithuania pledged allegiance of faithfulness to tsar, and many of the army soldiers and officers transferred to the Russian army. Capturing Poland by Swedish army brought about some hopes. Polish army and Polish nobility surrendered to Swedish king, who promised recapturing the Eastern territories. The war between Sweden and Russia was expected. It was to bring about the independence from both Russian and Cossaks army. Such situation was disturbing for Russian authorities. Therefore they started looking for opportunities to win the support of Lithuanian nobility. This on the other hand brought about all kinds of problems for the Lithuanian nobility - the choice between serving the tsar or the Swedish king, or to stay neutral and take a risk of being oppressed by Russians. The new solution arose in the beginning of 1656 along with the news that the king Jan Kazimierz was coming back to the country.