LTKarių sąjungos (konfederacijos) Lenkijos ir Lietuvos valstybėje formuotos nuo 1590 m. Pagrindinė priežastis – lauku nešmokėtos algos. Masinį pobūdį įgavo Žygimantui III Vazai įsikišus į sumaištį Rusijoje. 1612-1614 m. per 10 tūkst. karių (samdinių), atsidūrusių Maskvos DK ir susibūrusių į konfederacijas, grįžo į LDK bei Lenkiją ir pareikalavo nesumokėtos algos. Jų problema aptarta 1613 m. Seime. Nors valdžia nustatė atitinkamus mokesčius, maištaujantys kariai pinigų ramiai nelaukė, plėšikavo, be to, valstybę ginti atsisakė. LDK karinį silpnumą Maskvos kariuomenė išnaudojo ne tik bandydama atgauti Smolenską, bet ir aktyviai verždamasi į dabartinės Baltarusijos teritoriją. Valstybė įstengė įsiskolinimą sumokėti, konfederacijos (faktiškai gaujos) likvidavosi, o karas buvo sėkmingai baigtas. Tačiau bajorų (šlėktos) sąmonėje šie įvykiai paliko neišdildomą įspūdį. Patyrę savosios kariuomenės siautėjimą, jie ėmė nebepasitikėti centrine valdžia, kuri laiku nesugebėjo užkirsti kelio smurtui. Juoba, kad samdinių savivalė ir toliau liko Abiejų Tautų Respublikos rykšte. Kiekvienas centrinės valdžios mėginimas reformuoti valstybės finansų ir mokesčių sistemą bajorų visuomenės buvo sutinkamas priešiškai. Nepaisant to, kad karių konfederacijos (1609, 1623, 1629, 1662) aiškiai rodė tokių reformų būtinumą.
ENConfederations of soldiers, known in the Polish-Lithuanian Commonwealth since 1590, acquired scale during the war intervention, which Sigismund III Vasa led on the Moscow state. In 1612–1614, more than 10 thousand unpaid soldiers organized in unions left the front and returned to their homeland to demand their due wages. Their problem was discussed at two Sejms in 1613. While the authorities collected taxes, the rebelling army looted the land, flatly refusing to defend it from the enemy. The Moscow army used the military weakness of The Grand Duchy of Lithuania and actively attacked not only Smolensk but the territories of modern Belarus. It coasted the state enormously to pay off and abolish the confederates and to end the war successfully. However, these events left their mark in the mind of nobility (szlachta). After having suffered an unbearable offence from their soldiers, they began to mistrust the central authorities who were unable to prevent the violence.