Адносіны жыхароў ВКЛ да маскоўскага войска ў 1654-55 г

LTStraipsnyje tiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų elgsena per 1654-1955 m. Rusijos įsiveržimą. Šį Abiejų Tautų Respublikos užpuolimą labiausiai lėmė Lietuvos pareigūnų, atsakingų už valstybės sienų apsaugą, aplaidumas. Pripažindami, kad gynyba neįmanoma, daugelio pasienio miestų ir kaimų gyventojai pranašesnei caro kariuomenei nesipriešino. Iš miestų atkakliau gynėsi tik Vitebskas, Smolenskas ir Mscislavas. Agresoriui ryžtingiau pasipriešino miestų gyventojai, o diduomenė pabėgo arba sutiko pripažinti caro valdžią. Įdomus Mogiliavo, vieno turtingiausių Lietuvos pasienio miestų, pavyzdys. Jis pasidavė po 10 dienų derybų. Svarbu pažymėti, kad miesto pavaldumas Rusijai buvo susijęs su ekonominiais interesais. Po ilgai trukusios gynybos kapituliavo privačios tvirtovės - Horai ir Dubrovna. Tik didieji privatūs miestai (Senasis Bychavas, Sluckas, Lachavičiai), turėję stiprias įgulas, nepasidavė per visą ar beveik visą karo laiką. Gyventojų nuotaikos prasidėjus okupacijai dramatiškai pasikeitė, nes prasidėjo prievartavimai, grobimai ir žudynės. Lietuvos kontratakos metu 1655 m. žiemą ir pavasarį Rusijos okupuotose teritorijose jau veikė partizanų būriai. Pagrindinį vaidmenį juose vaidino valstietija. Tik Mogiliavo gyventojai išliko lojalūs carui, tačiau tai miestui brangiai kainavo: didžioji jo gyventojų dalis mirė per trijų mėnesių Lietuvos kariuomenės apgultį 1655 m. Rusijos kontratakos metu 1655 m. vasarą gyventojai stengėsi pabėgti į neokupuotas teritorijas arba apsimesdavo esą rusai baudžiauninkai. Rusijos armija vėl nesutiko didesnio pasipriešinimo, bet šįkart caras pareikalavo geriau elgtis su civiliais.

ENThe article discusses a mode of life of Grand Duchy residents of Lithuania during Russian invasion in 1654–1655. The attack of Republic of Two Nations was mainly predetermined by negligence of Lithuanian officials responsible for border security. Many residents of border towns and villages did not resist the tsar’s army because they admitted that the defense was impossible. Only Vitebsk, Smolensk and Mstislav defended more aggressively. Town residents struggled more resolutely while aristocracy ran away or agreed to recognize tsar’s government. An interesting example of Mogilev - one of the richest towns of Lithuanian border. It surrendered after ten days of negotiations. It is important to mention, that its subordination to Russia had an economic interest. Private fortresses Hory and Dubrovna capitulated after long lasting defense. Only large private towns (The old Bykhaw, Slutsk, and Liahavichy) had strong garrisons and did not surrender during all or almost all war. The mood of residents changed dramatically because extortion, plunger and massacre began together with occupation. Partisan parties already existed in Russian occupied territories during the counter-attack in winter and in spring of 1655. The main role in it was paid by peasantry. Only residents of Mogilev remained loyal to tsar, but it cost a lot to the town - large part of residents died after three months of Lithuanian military siege in 1655. During Russian counter-attack in the summer of 1655 residents tried to escape to non-occupied territories or pretended themselves to be Russian serfs. Russian army didn’t experience bigger resistance again, but this time tsar demanded better behavior with civilians.