[Making Russians : meaning and practice of russification in Lithuania and Belarus after 1863]

LTDžeimsas Nissenas atkreipia dėmesį į chronologines Dariaus Staliūno tyrimo ribas – septintąjį XVIII amžiaus dešimtmetį. Straipsnio autorius siūlo palyginti situacijas, kurios tuo metu susiklostė Rusijos ir Austro-Vengrijos imperijose. Rusijoje vadinamajame Šiaurės vakarų krašte („Severo-Zapadnyj kraj“) konfrontavo rusai ir lenkai, o Austro-Vengrijos valdomoje Transilvanijoje – vokiečiai ir vengrai. Taigi abi imperijos susidūrė su etnine ir religine konfrontacija valstybės viduje. Nepaisant to, kad šiose valstybėse susiklosčiusios situacijos buvo labai skirtingos pirmiausia dėl tam tikro Habsburgų valstybės silpnumo arba tolerancijos, Staliūno pasirinktas tyrimo pobūdis ir metodologija leidžia, tvirtina Nissenas, sėkmingai brėžti dviejų imperijų istorinių kontekstų ir etnopolitinių projektų paraleles. Šių regionų daugiaetniškumas vertė monarchijas naudoti įvairiausias priemones siekiant išlaikyti savo įtaką formuojant etnopolitinį landšaftą. Nissenas smulkiau analizuoja vieną iš sudedamųjų tokio projekto, taikyto Transilvanijoje, dalių – „konfesinės inžinerijos“ politiką, tačiau pabrėžia, kad nė vienos iš šių dviejų imperijų etnopolitiniai veiksmai nebuvo sėkmingi. Tyrėjas taip pat pabrėžia, kad Staliūno darbas lyginamuoju istoriografiniu aspektu atveria rimtą Austro-Vengrijos politikos Transilvanijoje tyrimų, kuriuose religinės ir etninės grupės tradiciškai buvo laikomos autonominėmis veikėjomis, trūkumą.

ENJames Nissen draws attention to chronological boundaries of the research carried out by Darius Staliūnas, namely, the 7th decade of the 18th century. The author of the article proposes comparing situations that at that time had formed in the Russian and in the Austro-Hungarian Empires. In the region, called by the Russians as north-western region (“Severo-Zapadnyj kraj”), Russians were in confrontation with Poles, while in Transylvania, ruled by Austro-Hungary, the confrontation was between Germans and Hungarians. Thus, both empires underwent ethnic and religious confrontations within the state. Despite the fact that situations in these states were very different primarily because of the poor Habsburg state or tolerance, the nature and methodology of the research selected by Mr. Staliūnas make it possible to successfully draw parallels of historical context and ethno-political projects between the two empires, according to Mr. Nissen. The multi-ethnicity of the regions made the monarchies use a variety of measures to maintain their influence in the formation of the ethno-political landscape. Mr. Nissen goes into a more detailed analysis of one of the constituent parts of such a project, applied in Transylvania, namely, a policy of “confessional engineering”; however, he emphasises that none of the ethno-political actions undertaken by these two empires were proved successful. The researcher also points out that from a comparative historiographical point of view, Mr. Staliūnas’ work reveals a serious drawback of research into the Austro-Hungarian policies, traditionally regarding religious and ethnic groups as autonomous actors.