Wojciech Smoczyhski. Lexikon der altpreussischen Verben

LTRecenzijoje aptariamas Wojciecho Smoczyńskio „Senovės prūsų veiksmažodžių žodynas“, sudarytas remiantis Enchiridionu (1561) ir dvejomis Mažojo Katekizmo versijomis (1545). Senovės prūsų šaltiniuose randama daug veiksmažodžio formų, kurios turi skirtingus rašymo variantus ir gali suteikti nemažai fonetinės ir grafeminės informacijos. Žodyne pateikiami visi randami veiksmažodžio formų variantai, įskaitant ir pačius menkiausius užrašymo skirtumus. Tokiu būdu Žodynas gali pasitarnauti kaip įvadas į senovės prūsų gramatiką. Žodyne paryškintu šriftu pirmiausia pateikiama veiksmažodžio forma, skliausteliuose pažymima, kiek kartų ji pasirodo tekste. Toliau pateikiama fonetinė transkripcija ir gramatinis veiksmažodžio formos apibūdinimas (laikas, asmuo, skaičius ir nuosaka). Reikšmė nurodoma paskiausiai kartu su mažesnėmis raidėmis pateikiama originalaus teksto citata ir jos atitikmenimis vokiečių kalboje iš dvikalbio prūsiškojo šaltinio bei lietuvių kalboje iš Baltramiejaus Vilento Katekizmo (1969 m. redakcijos), kurie parodo kokius mastu senovės prūsų tekste imituojamas vokiškasis tekstas ir kiek senovės prūsų vertimas yra „anti-baltiškas“. Recenzijos autorius apibendrina, jog Smoczyhskis neabejotinai skyrė daug laiko ir jėgų rašydamas įspūdį darančią knygą, tačiau joje visgi pasigenda senovės prūsų fonologijos analizės, taip pat su veiksmažodžių sistema nesusietos fonetinės analizės, kuri atsakytų į klausimus, kaip radosi trumpieji dvibalsiai, kuo jie skiriasi nuo kitų ir ar skiriasi apskritai, koks trumpųjų dvibalsių prozodijos statusas ir pan.

ENThe review discusses “Dictionary of Verbs of the Old Prussian Language” compiled by Wojciech Smoczyński and based on the Enchiridion (1561) and two versions of the Small Catechism (1545). Old Prussian sources have abundant verbal forms of different written versions, providing substantial phonetic and grapheme information. The dictionary presents all available versions of verbal forms, including minor differences in the written form. Thus, the dictionary can serve as an introduction to the old Prussian grammar. The dictionary first of all provides a verbal form in bold, followed by a number of its occurrences in the text, written in brackets. Then a phonetic transcription and a grammatical description of the form (tense, person, number and mood) ensue. The meaning is indicated last together with a quotation of the original text, written in smaller letters, and equivalents of the quote in German, taken from a bilingual Prussian source, as well as in Lithuanian, taken from the Catechism of Baltramiejus Vilentas (version of 1969), which indicate the scope to which the old Prussian texts imitated a German text and the extent to which the Prussian translation was “anti-Baltic”. The author of the review concludes that Mr. Smoczyński without a doubt dedicated much time and effort to write such an impressive book; however, it still lacks analysis of the old Prussian phonology, as well as phonetic analysis that does not relate to the verb system, which would answer to the following questions: how did short diphthongs emerge? How do they differ from others, if there are any differences? What is the status of prosody in short diphthongs, etc.?.