Šv. Brunono Bonifaco ikonografija Pažaislio freskose

LTPažaislio kamaldulių vienuolyne vizualiniam pasakojimui apie šv. Brunono Bonifaco misiją skirtas pietinis koridorius prie zakristijos. Ši vieta paskirta apgalvotai, nes čia anksčiau būta krikštyklos, be to, misionieriaus atnešta Evangelijos žinia neliko bevaisė. Kiekvieno šventojo hagiografiją sudaro trys pagrindinės dalys: biografija, ikonografija ir kultas. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių šv. Brunono Bonifaco kultas buvo silpnai išplėtotas; net tose enciklopedijose, žinynuose ar žodynuose, kurie skelbia ilgesnę ar trumpesnę jo biografiją, nėra žinių apie šio šventojo kankinio vaizdavimo dailėje ikonografiją. Tad beveik tikra, kad Pažaislio sienų tapybos paveikslų ciklas yra pirmasis, o gal ir vienintelis išsamus pasakojimas apie šv. Brunono krikščioniškąją misiją, atliktą krikšto aktą, žūtį ir šio darbo prasmę. Pažaislio vienuolyno ikonografinės programos sumanytojui (ar keliems) buvo gerai žinoma šio šventojo gyvenimo istorija. Apie tai liudija iš biografinio pasakojimo atrinktos svarbiausių įvykių scenos, nustatyta jų seka ir skaičius. Kuriant interjero puošybą buvo atsižvelgta į aukštą, siaurą ir palyginti ilgą koridoriaus patalpą. Pailgo stačiakampio formos paskliaučių paveikslai, laikantis nuoseklios įvykių sekos, išdėstyti tokia tvarka: vakarų pusėje nutapytos trys freskos, šiaurės ir pietų - po vieną, rytų – vėl trys. Jie nutapyti derinant al fresco ir fresco seco technikas (tapytojas Mykolas Arkangelas Palionis). Visiems ciklo paveikslams paeiliui, pagal jų išdėstymą sienose ir skliaute, duoti pavadinimai, iš esmės sutampantys su įvykių chronologija.

ENPažaislis Camaldoli Monastery devotes its southern corridor at the vestry for the visual depiction of the story about St. Bruno’s mission. This place was devoted with reason, because previously it hosted a baptistery; furthermore, the missionary’s brought Gospel message was not fruitless. Every saint’s hagiography consists of three main parts: biography, iconography and cult. Due to unfavourable circumstances St. Bruno’s cult was poorly developed; even in those encyclopaedias, directories or dictionaries which publish a longer or shorter biography of St. Bruno contain no information about the iconography of depicting this saint martyr in art. Therefore, the cycle of wall paintings at Pažaislis could be the first and even the only comprehensive story about St. Bruno’s Christian mission, the act of baptism, his death and the meaning of this work. The author(s) of the iconographic programme at Pažaislis Monastery very well knew the life story of the saint. This is testified by the episodes of the key events selected from the biographical narrative, their sequence and number. The interior was decorated with regard to the tall, narrow and relatively long space of the corridor. Oblong rectangular paintings of vaults are arranged in the following consistent order of events: three frescoes in the west, one fresco in the north and south each, and again three frescoes in the east. Al fresco and fresco seco techniques were combined (painter Michelangelo Palloni). All paintings of the cycle are given titles in accordance with their arrangement on the wall and in the vault, and they basically correspond to the event chronology.